Radioteleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kai kurie [[dangus|dangaus]] kūnai ir [[ūkas|ūkai]] spinduliuoja [[Radijo bangos|radijo bangas]]. Per [[Žemė]]s [[Atmosfera|atmosferą]] sklinda bangos, kurių ilgis ([[dažnis]]) tarp 1 mm (300 GHz) ir 200 m (10 MHz). Trumpesnes negu 1 mm radijo bangas sugeria Žemės atmosferos [[vanduo|vandens]] garai, ilgesnes negu 200 m bangas atspindi Žemės [[jonosfera]].

Radioteleskopai, kaip ir optiniai [[teleskopas|teleskopai]], susideda iš [[parabolė|parabolinio]] [[veidrodis|veidrodžio]] (vadinamo antena), tiesioginiame židinyje esančio radijo bangų imtuvo – radiometro ir gelžebetoninio statinio, laikančio visą radioteleskopą. Kuo ilgesnės bangos priimamos, tuo šiukštesnis gali būti radioteleskopo naudojamas paviršius. Milimetrinėms bangoms priimti turi būti naudojamas vientisas veidrodis, o metrinėms užtenka vielinio tinklo. Radiometro priimamas siganalassignalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinėse juostose arba [[kompiuteris|kompiuterių]] diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio reflektoriaus – antenos – dydžio.