Paleolitinės kultūros Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Bromės (Liungbiu) kultūros stovyklos nedidelės ([[Lietuva|Lietuvoje]] 10-9 tūkst. pr.m.e.), kultūrinis sluoksnis jose plonas, radinių nedaug. Papuošalų nėra. Stovyklos trumpalaikės. Dirbinių žinoma iš maždaug 40 vietų. Panašių dirbinių aptinkama visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Š. Vokietijoje, Danijoje, P. Švedijoje. Rytuose aptinkama iki Dniepro ir Volgos aukštupio.
'''Svidrų''' kultūrų grupė. [[titnagas|Titnago]], rago, dirbiniai. Pagrindiniai bruožai:
*antgaliai siauri, ilgi, dažniausiai be įtvaros;
*pleištiniai, neretušuoti rėžtukai, kurie sudaro didžiąją dalį radinių.
Eilutė 32:
*žeberklas
Pirmieji Lietuvos gyventojai [[Titnagas|titnago]] rasdavo Pietų ir Vidurio Lietuvoje Neries, Merkio, Nemuno upių pakrantėse. Tai buvo svarbus resursas, kurį gabendavo net iki 500 km nutolusias vietoves, kuriose titnago nebuvo. Lietuvoje, Ežeryno kaime rasta [[Titnagas|titnago]] kasykla su titnaginiais kastuvais. Stovyklos trumpalaikės, kiekvienoje iš jų buvo keletas aikštelių, vienas-du ugniakurai. Stovyklos dažniausiai kurtos sausose smėlėtose vietose prie pat vandens.
Manoma, kad tai buvo gimininė bendruomenė su egzogaminiais ryšiais ir vyraujančiais matriarchaliniais santykiais. [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]] ir jos teorijos šalininkai teigia, kad ankstyvosios [[Europa|Europos]] kultūros (mažiausiai nuo 30 000 m. pr. Kr. iki 3000–2000 m. pr. Kr.) buvo matristinės, garbinta Didžioji Deivė, kurios rankose buvo gyvybė, mirtis, atgimimas ir atsinaujinimas. Tačiau tai labai ginčytini dalykai, nes paleolito radiniai gali būti labai įvairiai interpretuojami.
| |||