Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 42:
 
[[1903]] metais pastatyta evangelikų [[Baptistai|baptistų]] bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki [[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir ''Herbert Jaksteit'', gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis [[Kelnas|Kelne]], Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius ''Jaksteit'', į bažnyčią visada ateina daug žmonių.
 
==Ugniagesių draugija==
 
Be to galima paminėti ir laisvanoriškaja ugniagesių draugija kuri Žemaitkiemy veikę iki 1945 m. Jai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
 
 
==Kitos įstaigos ir verslas==
eilutė 49 ⟶ 54:
Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas [[1957]] metais ir veikia iki šiol.
 
Vinių fabrikas veikė nuo [[1921]] m. iki [[19251938]] m.
 
Tolio gamykla (''Teerfabrik'') (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo [[1928]] m. iki [[1939]] m.
 
Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
 
Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
 
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m.