Matas Pretorijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
paveiksl.
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Tarpo prieš išnašą šalinimas.
 
Eilutė 25:
Gimė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] dirbusio diakono Kristupo Pretorijaus, atvykusio iš [[Brandenburgas|Branderburgo]] Markos, šeimoje. Iš motinos pusės galimai giminiavosi su [[Jonas Bretkūnas|Jonu Bretkūnu]]. [[1655]]–[[1657]] m. studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], nuo [[1657]] m. – [[Rostoko universitetas|Rostoko universitete]]. [[1660]] m. tapo laisvųjų mokslų ir filosofijos magistru. Mokėjo vokiečių, lotynų, lietuvių ir lenkų kalbas, į lietuvių kalbą vertė giesmes.
 
[[1661]] m. pradėjo dirbti Klaipėdos lietuvių kunigo Jono Lėmano padėjėju, [[1664 m.]] ar [[1685 m.]] persikėlė į [[Nybudžiai|Nybudžius]]. Ten rinko etnografinę, kalbinę, istorinę medžiagą, parašė didesnę dalį 18 knygų enciklopedinio pobūdžio kūrinio „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne). Jį rašė remdamasis antikos rašytojų, viduramžių kronikų, XVI–XVII a. Europos istorikų ir keliautojų knygomis, bažnyčios istorijos, o ypač senovės prūsų gyventos teritorijos istoriją aprašančiais veikalais, paties surinkta informacija apie krašto gyventojų gyvenimo būdą, papročius, tikėjimus ir kalbą; rėmėsi [[Simonas Grunau|Simono Grunau]], [[Jonas Bretkūnas|Jono Bretkūno]], [[Kristoforas Hartknochas|Kristoforo Hartknocho]] darbais. Negalėdamas suderinti istoriko ir liuteronų kunigo darbo, kilus pasaulėžiūrinei krizei, [[1684 m.]] perėjo į [[katalikybė|katalikybę]] ir išvyko į [[Olivos vienuolynas|Olivos vienuolyną]] [[Lenkija|Lenkijoje]]. Kurį laiką dirbo [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus istoriografu. <ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ III t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003. T.1: 100–101 psl.</ref>.
 
Nuo [[1688 m.]] [[Pomeranija|Pomeranijoje]] pradėjo eiti katalikų kunigo pareigas Veiherove, Starogarde, Guroje ir Redoje, ten [[1698 m.]] baigė rašyti „Prūsijos įdomybes“. [[1871 m.]], [[1936 m.]], <ref>Matthäus Prätorius, Deliciae prussicae oder preussische Schaubühne im wörtlichen Auszüge aus Manuscript hrsg. von William Piersson, Berlin: Duncker’s Buch-Verlag, 1871, 152 S.; Wilhelm Mannhardt, Letto-Preussische Götterlehere, Riga, 1936, S. 524–604;</ref> [[2003 m.]] buvo išleistos kūrinio ištraukos. [[1999 m.]] pradėtas leisti visas rankraštis originalo kalba, vertimas į lietuvių kalbą su komentarais (iki 2011 m. išleisti keturi tomai iš septynių). Mato Pretorijaus veikalas „Prūsijos įdomybės“ yra viena svarbių senovės prūsų, Prūsijos Kunigaikštystės istorijų, vėlyvųjų baltų mitologijos ir etnografijos šaltinių.