Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų

| Vėliava = Flag of Lithuanian SSR.svg

| Herbas = Emblem of the Lithuanian SSR.svg

| Žemėlapis = Soviet Union - Lithuanian SSR.svg|400px

| Gyvavimo laikotarpis = Nuo 1940 m. liepos 21 d.<br />Iki 1990 m. kovo 11 d.

| Valstybinė kalba2 =

| Plotas = 65200

| Sostinė = Vilnius

| Gyventojų tankumas = 56,6

| Valiuta = Sovietinis rublis

}}

 

 

 

Nuo 1945 m. teritorija ir sienos beveik sutapo su dabartinės [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).

 

{{Lietuvos istorija}}

 

 

1940 m. birželio Lietuvos okupacijos dingstį<ref>https://vlkk.lt/konsultacijos/6172-pretekstas</ref> sudarė 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]] ir jo slaptieji protokolai. Tai užtikrino [[Vokietija]]i, kad sovietai negins sovietų besiruošiamos pulti [[Lenkija|Lenkijos]], o slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sferomis: taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą.

1939 m. spalio 3 d. sovietai pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Mainais į pasirašymą sovietai pasiūlė grąžinti Lietuvai [[Vilnius|Vilnių]].

 

 

Pagal sutartį Lietuvos strategines vietose atsirado keletas [[Sovietinė armija|sovietinės armijos]] [[Įgula (fortifikacija)|įgulų]]: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, viso 18786 [[Raudonoji armija|raudonosios armijos]] kariai <ref>''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>. Sovietų armija (kuri formaliai dar nebuvo okupacinė, mat pasirodė [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį|abiejų valstybių susitarimu]]), neretai veldavosi į Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 d. [[Raudonoji armija]] nekviesta slopino lenkų antisemitines riaušes Vilniuje, grasino kištis ir į kitus panašius įvykius, jei Lietuvos valdžia nesiims rimtesnių priemonių dėl Vilniaus lenkų. Bet sovietų vyriausybė nenorėjo konfliktuoti su Lietuvos valdžia (kaip ir lietuviai nenorėjo konfliktų su sovietais). Spalio 19 d. V. Molotovas įsakė sovietų pasiuntiniui N. Pozdniakovui nutraukti bet kokią paramą ir pažadus Lietuvos kairiesiems. [[Maskva]] siekė teisėto Lietuvos prisijungimo, nenorėjo kompromituoti savo siekių.<ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 48.</ref>

 

 

[[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Spalio 10-osios sutartimi]] Lietuva atgavo beveik 7 tūkst. km² teritorijos, tačiau tai buvo tik penktadalis teritorijos, kurią [[Rusijos TFSR|sovietinė Rusija]] buvo pripažinusi Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartimi]]. Lietuvai negrąžintos visos lietuviškos teritorijos užimtos sovietų.

1940 m. birželį [[TSRS|sovietų]] kariai užpuolė Lietuvos valstybės teritoriją.

 

 

Nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva pripažinta [[TSRS|Sovietų sąjungos]] sudėtyje.

 

 

 

1941 m. į karą įsitraukė ir [[Tarybų Sąjunga|sovietai]] (tada Lietuva jau buvo okupuota). Nors 1939 m. [[Vokietija]] siūlė tada dar buvusiai [[Lietuvos Respublika]]i atsiimti [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]]. 1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su sovietais.

1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. sovietai užėmė Lietuvą antrą kartą.

 

[[Vaizdas:1960 CPA 2447.jpg|miniatiūra|Okupacijos jubiliejaus sovietinis [[pašto ženklas]] (1960)]]

 

1944 m. sovietams vėl okupavus Lietuvą, iškart prasidėjo [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.|masinės Lietuvos gyventojų tremtys į Sibirą]], kurios vykdytos iki 1953 m. Stalino mirties

 

 

Net ir nuslopinus [[Lietuvos partizanai|partizaninį pasipriešinimą]] sovietai neužgniaužė [[Tautinis judėjimas|judėjimo]] už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, [[Lietuvos Helsinkio grupė]] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. 1972 m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo antitarybiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai, vadinti [[Kauno pavasaris|Kauno pavasariu]].

 

 

 

1988 m. spalio 22-23 d. įkurtas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]] siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]], panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas [[Baltijos kelias]] – ~600 km susikibusių žmonių grandinė, sustojusi apjungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Akcija simbolizavo [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žmonių siekį atsiskirt nuo sovietų.

 

 

== Valdymas ==

 

 

 

 

# 1940−1974 m. [[Antanas Sniečkus]]

# 1974−1987 m. [[Petras Griškevičius]]

 

== Suskirstymas ==

 

 

{{col5}}

* [[Akmenės rajonas]]

{{Išnašos}}

* Lietuvos Liaudies Seimas (Stenogramos ir medžiaga), Vilnius: „Mintis“. 1985

 

{{TSRS respublikos}}