|
'''Pattani''' (''angl. – Pattani'') yra miestas [[Pietinis Tailandas|Pietiniame Tailande]], [[Pattani provincija|Pattani provincijos]] sostinė. Mieste gyvena maždaug 44 tūkst. gyventojų.
[[image:Seal Pattani.png|thumb|100px|Pattani herbas]]
'''Pattani''' (''angl. – Pattani'') yra miestas ir provincija [[Pietinis Tailandas|Pietiniame Tailande]]. Tuo pačiu vardu vadinamas ir šiose teritorijose nuo XIII a egzistavęs [[malajai|malajų]] sultonatas ([[malajų kalba]]: ''Kerajaan Melayu Patani''), XVIII-XIX a užimtas [[Tailandas|Tailando]]. Mieste gyvena maždaug 44 tūkst. gyventojų.
==Istorija==
Nors šiuo metu Pattani priklauso [[Tailandas|Tailandui]], nuo seno šios teritorijos buvo [[Malajų salyno istorija|Malajų salyno istorijos]] dalis, ir siejamos su galingomis malajų valstybėmis [[Langkasuka]] ir Pattani.
===Langkasuka===
''Pagrindinis straipsnis: [[Langkasuka]]''
Pattani teritorijos nuo pirmųjų mūsų eros amžių priklausė hinduistinei malajų valstybei [[Langkasuka]]i , kontroliavusiai [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalio]] prekybą. Ši valstybė valdė dideles teritorijas dabartiniame Pietų [[Tailandas|Tailande]] ir šiaurės [[Malaizija|Malaizijoje]]. Vėliau ji prarado kontrolę šiaurėje ([[Tamralinga]]), ir vakaruose ( [[Kedahas]]). I tūkstantmečio pabaigoje teritoriją kontroliavo malajų [[Šrividžaja]].
===Pattani sultonatas===
[[XIII amžius|XIII]] a. valstybėje priimtas islamas ir ji pakeitė vardą į ''Patani''. Šis sultonatas paveldėjo Langasukos teritorijas ir buvo išsidėstęs rytinėse Kra sąsmaukos pakrantėse (užėmė dabartines Tailando Pattani, [[Yala]], [[Narathiwat]] provincijas bei [[Malaizija|Malaizijos]] [[Kelantan]]o ir iš dalies [[Terengganu]] valstijas). Jos sostinė buvo dabartiniame Kurse mieste. Kaimyninės valstybės buvo [[Kedahas]] vakaruose ir [[Nakhon si Thammarat]] šiaurėje. Pietuose XV a susikūrė [[Melakos sultonatas]].
Atskirais laikotarpiais nuo XVI a Pattani mokėjo duoklę Tailandui, būdama jo vasale. Tačiau XVII a valstybė išgyveno didžiausią klestėjimą, nes vertėsi prekyba su [[Kinija]], [[Indija]], [[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalyste]], Vakarų šalimis. Tuo metu valdė žymios sultonės moterys.
XVIII a ji labai nusilpo, nuo jos atskilo [[Terenganu]] ir [[Kelantanas]], vėliau prijungti prie [[Britų Malaja|Britų Malajos]]. Likusios Pattani teritorijos XIX a pradžioje absorbuotos Tailando (formaliai aneksija įvyko 1902 m.). 1909 m. britų-Siamo sutartimi britai galutinai pripažintas Pattani padalijimas: Terenganu ir Kelantanas atiteko Jungtinei Karalystei, o šiaurinės sritys - Siamui. Siamo sudėtyje jos sudarė atskirą administracinį vienetą ''monthon'', o 1933 m. padalintos į tris aministracinius vienetus: Pattani, [[Yala]] ir [[Narathiwat]].
{{Musulmoniškos malajų valstybės}}
===Separatizmas===
[[Image:Patani-unitat.png|thumb|150px|right|Pattani separatistų vėliava]]
Buvusios Pattani teritorijos Tailando sudėtyje išlaiko malajų tapatybę, kalbą ir islamo religiją. 2004 m jos pradėjo separatistinį judėjimą, siekdamos atsiskirti nuo Tailando.
[[Kategorija:Tailando miestai]]
| 