Malajai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21:
===Induistinės valstybės===
{{Malajų salyno istorija}}
Malajus, kontroliuojančius Malakos sąsiaurį, gana anksti pasiekdavo naujovės iš išorinio pasaulio, t.y. iš už salyno ribų.
Anksčiausiai vystėsi Malakos pusiasalio dalis, kuri dabar yra šiaurės [[Malaizija|Malaizijoje]] ir Pietų [[Tailandas|Tailande]]. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia kūrėsi tokie miestai kaip [[Kedahas]], [[Pon pon]] (dab. [[Kelantan]]e), [[Langkasuka]] (Tailando [[Pattani]] provincijoje), [[Tambralinga]] (Tailando [[Nakhon Si Thammarat]] provincijoje) ir kiti. Malajų gyvenamos sritys ir valstybės driekėsi iki pat siauriausios [[Kra sąsmauka|Kra sąsmaukos]] dalies. Jie kontroliavo intensyvią prekybą tarp Indijos ir Kinijos. Kurį laiką čia hegemoniją buvo įgijusi Langkasuka, tačiau atskiros valstybės turėjo nemažai savivaldos.
Pati žymiausia malajų induistinė valstybė buvo [[Šrividžaja]], kilusi [[Palembangas|Palembange]]. Nuo VII a ji kontroliavo visas malajų gyvenamas teritorijas: rytų Sumatrą, Malakos pusiasalį ir vakarų Borneo. Ši valstybė XI a pradžioje nusiaubė ir [[Java (sala)|Javos]] valstybes [[Sunda|Sundą]] bei [[Medang]]ą, bet vėliau pati buvo užpulta tamilų Čolos valstybės, dėl ko labai nusilpo.▼
▲Pati žymiausia malajų induistinė valstybė buvo [[Šrividžaja]], kilusi [[Palembangas|Palembange]]. Nuo VII a ji kontroliavo visas malajų gyvenamas teritorijas: rytų Sumatrą, Malakos pusiasalį ir vakarų Borneo. Šiaurėje ji ribojosi su [[Khmerų imperija]] pačioje siauriausioje Kra sąsmaukos dalyje. Ši valstybė XI a pradžioje nusiaubė ir [[Java (sala)|Javos]] valstybes [[Sunda|Sundą]] bei [[Medang]]ą, bet vėliau pati buvo užpulta tamilų Čolos valstybės, dėl ko labai nusilpo.
XIII a Šrividžaja ir visos malajų sritys buvo įjungtos į javiečių [[Madžapahitas|Madžapahito]] imperiją.
===Musulmoniškos valstybės===
Islamas malajus pasiekė labai anksti. XII a islamą priėmė [[Kedah]]o valstybė, tapusi sultonatu. XIII a islamizuota Langkasuka, pasivadinusi [[Pattani]].
| |||