Antanas Sutkus (1892): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.2 |
||
Eilutė 31:
Dar mokydamasis aktyviai įsitraukė į Maskvos lietuvių kolonijos teatrinę veiklą. Statė spektaklius, pats vaidino, glaudžiai bendradarbiavo su [[Balys Sruoga|B. Sruoga]], [[Ona Rymaitė|O. Rymaite]], J. Baltrušaičiu. Po [[Spalio perversmas|Spalio perversmo]] grįžo į [[Kaunas|Kauną]] ir [[1918]] m. ėmė kurti [[Tautos teatras|Tautos teatrą]]. Jis svajojo sukurti romantinį-simbolistinį teatrą. Paruošė net 8 spektaklius, tarp jų [[Kazys Puida|K. Puidos]] „Mirga“, [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|G. Petkevičaitės-Bitės]] „Kova“, [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis|G. Landsbergio-Žemkalnio]] „Birutė“ ir kt. Tačiau nutraukus finansavimą, rudenį teatro veikla nutrūko. To paties kolektyvo pagrindu [[1919]] m. jis įkūrė Vaidybos mokyklą. Tai buvo pirmoji lietuvių teatro mokykla Lietuvoje. A. Sutkus paruošė išsamią mokyklos programą, pakvietė į ją dirbti būrį [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] dėstytojų. Šios mokyklos pagrindu įkurti satyrinis [[Vilkolakio teatras]], veikęs [[1920]]–[[1925]] m. ir atnaujintas Tautos teatras, veikęs [[1923]]–[[1925]] m. Nuo [[1925]] m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. [[1926]]–[[1928]] m. [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] direktorius, [[1934]]–[[1944]] m. – režisierius. Pastatė daugiau kaip 80 spektaklių.
Nuo [[Kauno radiofonas|Kauno radiofono]] įsteigimo, klausytojai pamėgo radijo vaidinimus, todėl [[1929]] m. jo vadovu nutarta paskirti teatralą. Pradėjęs vadovauti, A. Sutkus pasiūlė naujovių ne tik radijo programoms paįvairinti, bet sprendė ir krašto radiofikavimo plėtros ir kitus klausimus. Vokiečių okupacijos metus praleido kaime. [[1945]]–[[1947]] m. aktyviai darbavosi atkuriant [[Kauno dramos teatras|Kauno dramos teatrą]]: buvo meno vadovas ir režisierius, šio teatro Vaidybos studijos vadovas, reiškėsi kaip teatro kritikas ir teoretikas. [[1948]] m. išėjo į pensiją. Ilgą laiką vadovavo Teatro draugijos veteranų sekcijai, padėjo kurti [[Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus|Lietuvos teatro ir muzikos muziejų]], kuriame ir dabar saugomas režisieriaus archyvas.<ref>[http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SUTKUS%20ANTANAS Antanas Sutkus. Žymūs Kauno žmonės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070803060803/http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SUTKUS%20ANTANAS |date=2007-08-03 }}</ref>
Tautos teatro mokykloje jis suformavo mokymo programą, pagrįstą mokslinės padagogikos principais, rūpinosi, kad mokyklos kursas būtų integruotas į kitus mokslus. Artistus, teatro pedagogus, skaitovus rengė būti visapusiškai išsilavinusius, suvokiančius meno reikšmę valstybiniu požiūriu. Savišvieta, saviaukla, savianalizė, savikritika – tai tas ugdymo ir auklėjimo procesas, kurį A. Sutkus per savo mokinius perdavė kaip tradiciją, vainikuojančią kiekvieno teatralo siekimą tobulėti, atsižvelgiant į tautinio teatro ir visuomenės poreikius. <ref>[http://teatras.mch.mii.lt/Teatras/Antanas_Sutkus.htm Aleksandras Guobys. Antanas Sutkus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090721015914/http://teatras.mch.mii.lt/Teatras/Antanas_Sutkus.htm |date=2009-07-21 }}</ref>
| |||