Pragaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Augustina Aleksejeva pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žymos: Atmesti Atmesta
Atšauktas naudotojo Homo ergaster (Aptarimas) darytas keitimas 6755387
Žymos: Anuliuoti Atmesta
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Hortus Deliciarum - Hell.jpg|thumb|300px|Pragaro kančios]]
'''Pragaras''' – Religijoje ir folklore pragaras yra pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje sielos patiria amžinąją bausmę po mirties, kuri pasireiškia per kankinimą, kančią. Religijose pragaras dažniausiai vaizduojamas kitoje dimensijoje arba giliai po žeme. Pragaro priešingybė yra kitos pomirtinio gyvenimo vietovės – dangus, rojus.
'''Pragaras''' – [[kančia|kančios]] ir [[skausmas|skausmo]] vieta, į kurią po mirties turinčios patekti nusidėjėlių sielos. Figūruoja daugelyje [[tikėjimas|tikėjimų]].
 
== Žodžio kilmė ==
[[literatūra|Literatūroje]] ir [[menas|mene]] pragaras neretai vaizduojamas su [[derva|dervos]] katilais ir kitokiais [[kankinimas|kankinimo]] atributais.
 
Šiuolaikinis angliškas terminas ''Hell'' yra kilęs iš anglosaksų  kalbos žodžio ''hel, helle'' (pirmą kartą patvirtintas apie 725 m. po Kr. apibūdinti požeminį mirusiųjų pasaulį). Šis žodis turi giminingų žodžius visose germanų kalbų atšakose įskaitant ir senąją norvegų – ''hel'' (kuri skandinavų mitologijoje reiškia ir vietą, ir į deivę panašią būtybę).
[[Apreiškimas Jonui|Apreiškimo Jonui knygoje]] paminėtas ežeras degantis ugnimi ir siera, tačiau jo nederėtų painioti su vieta, į kurią, krikščionių manymu, po mirties patenka nusidėjėliai. Teologiniu požiūriu, pragaras ir Abraomo prieglobstis yra laikinos vietos, kur numirusieji laukia paskutinio teismo. Po jo, teisieji gyvens Naujojoje Žemėje, nusidėjėliai – ugnies ežere. Pragare, pasak legendų, gyvena raudoni, raguoti velniai. Vietoje jų pėdų – [[Naminė ožka|ožkos]] kanopos, rankose jie nešasi šakes. Jų vadovas, vadas - ypač didelis velnias, [[Liuciferis]].
 
== Religija, mitologija ir folkloras ==
== Žodžio kilmė ==
Pragaras minimas daugelyje mitologijų ir religijų. Dažniausiai minima, kad pragare yra įsikūrę demonai ir mirusiųjų sielos. Taip pat pragaras yra minimas mene ir literatūroje. Žinomiausias kūrinys aprašantis pragarą yra viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio sukurtoje poemoje „Dieviškoji komedija“.
 
{{wikiquote}}
Žodis „pragaras“ kilęs nuo žodžio ''pragerti'' <ref>[[Vincas Urbutis]]. Baltų etimologijos etiudai. Vilnius, „Mokslas“, 1981. 22, 35 p.</ref> („sugerti, įsiurbti“; plg. „praraja“ kilusi nuo žodžio ''praryti'').
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}{{Commons|Hell|no=T}}{{relig-stub}}
 
{{Commons|Hell|no=T}}
{{wikiquote}}
{{relig-stub}}
 
[[Kategorija:Pomirtinis pasaulis]]