16:54, 26 lapkričio 2022 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 690 keitimai S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. ← Prieš tai darytas keitimas		12:09, 27 lapkričio 2022 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 727 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Šaltiniai+}} [[Vaizdas:Nuosliauza resize.jpg\|thumb\|right\|250px\|Nuslinkęs kalvos šlaitas į upelio slėnį]] [[Vaizdas:Tauragė, Jūros šlaito nuošliauža.JPG\|miniatiūra\|250px\|right\|Rekonstruoto šlaito nuošliauža prie [[Tauragės pėsčiųjų tiltas\|Tauragės pėsčiųjų tilto]] 2020 m.]] '''Nuošliauža''' – [[uoliena\|uolienų]] masės atitrūkimas ir nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos. Būna sausumos ir povandeninės.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/nuosliauza/ ''Nuošliauža'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.</ref> Nuošliaužos įvyksta dėl įvairių priežasčių, išsibalansavus natūraliai pusiausvyrai. Šios priežastys gali būti: * padidėjęs šlaito statumas, dėl vykstančios [[erozija\|erozijos]], * sumažėjusio uolienų patvarumo (vibracija, kritulių pagausėjimas, požeminio vandens prietaka), Eilutė 10: * dėl žmonių veiklos. Nuošliaužos gali vystytis pamažu, bet gali būti labai staigios. Staigių nuošliaužų pasekmės gali būti katastrofinės – sugriauti įvairūs pastatai, žmonių aukos ir kt. Nuošliaužos formavimosi procesas gali būti suskaidytas keliais etapais: * Dalies šlaito atitrūkimas per pagrindinę plyšio plokštumą, * Atitrūkusio šlaito slinkimas žemyn, išlaikant pirminę struktūrą, Eilutė 16: Nuošliaužos formavimasis gali sustoti bet kuriame etape. Kartais neįmanoma nustatyti šių etapų. Tai atsitinka, pavyzdžiui, tada, kai nuošliaužos uolienos prisotintos vandeniu. Tokia nuošliauža vadinama [[purvo nuošliauža\|purvo srautu]]. Purvo srautas gali judėti iki 100 km/h greičiu. Susidariusi laikina tėkmė griauna viską savo kelyje. Purvo srautai [[ugnikalnis\|ugnikalnių]] aktyvumo zonose vadinami [[laharas\|laharais]]. Laharai susiformuoja tada, kai po vulkano išsiveržimo nusėdę pelenai įmirksta nuo kritulių vandens. Smulkūs pelenai patys pavojingiausi, nes lengvai sudaro takią masę. Laharui nuslinkus ši masė sukietėja kaip [[cementas]]. Nuošliaužos taip pat gali susiformuoti ir po vandeniu. Jos vadinamos turbididais. Jei pakankamai didelės – gali sukelti [[cunamis\|cunamius]]. == Didžiausios nuošliaužos == * [[Kinija (regionas)\|Kinija]] [[1920]] m. žuvo per 200 000 žmonių * [[Italija]] [[1963]] m. – 2 600 žmonių * [[Peru]] [[1970]] m. – 18 000 žmonių * [[Kolumbija]] [[1985]] m. – 23 000 žmonių == Nuošliaužos Lietuvoje == Lietuvoje taip pat pasitaiko nuošliaužų. Jos susidaro upių šlaituose, tvenkinių šlaituose ar kitose vietose. Dažniausiai susidaro dėl žmogaus ūkinės veiklos. Kelios nuošliaužos pridarė materialinių nuostolių, pažeidė statinius, keli pastatai sugriuvo. ~~Taip~~1981 m. ~~pat~~gruodį ~~kelios~~nuošliauža ~~nuošliaužos~~[[Vilnius\|Vilniuje]], [[Vilkpėdė]]je, pareikalavo žmonių aukų.~~{{faktas}}~~<ref>[https://www.delfi.lt/grynas/gamta/nustatyta-kokie-didmiesciu-slaitai-pavojingiausi.d?id=69475322 Nustatyta, kokie didmiesčių šlaitai pavojingiausi]. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Lavina]] == Išnašos == {{ref}} {{Vikižodynas\|nuošliauža\|no=T}}

Nuošliauža: Skirtumas tarp puslapio versijų