Motina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
myliu Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 88.118.115.198 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (188.69.50.229 keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Vladimirskaya.jpg|thumb|180px|Vladimiro Šv. Dievo Motinos ikona]]
'''Motina''' Mama aš tave myliu🥰🥰🥰(t. p. ''mama, mamytė, motulė, motutė, močia'' ir kt.) – [[moteris]], turinti vaikų. Motina vadinama [[vaikas|vaiką]] pagimdžiusį, jį žindanti, globojanti moteris. Moteris, atliekanti biologinės motinos socialinę paskirtį vadinama įmote (įvaikinimo atveju) arba pamote (vaikui gyvenant su nauja [[tėvas|tėvo]] sutuoktine).
Ankstyvuoju [[kūdikis|kūdikystės]] laikotarpiu tarp motinos ir vaiko paprastai išsivysto prieraišumas ir [[meilė]]. Motinos meilė svarbi vaiko psichikos vystymuisi, jausminei raidai. Visapusiškos motiniškos meilės stygius ankstyvoje vaikystėje dažnai nulemia [[šizofrenija|šizofreniją]], [[psichopatija|psichopatiją]], perdėtą nerimastingumą ir kitas psichologines ydas. Svarbus yra ne tik motinos fizinis rūpinimasis vaiku, bet ir jausminis – motinos irzlumas, šaltumas, nekantrumas tiesiogiai veikia vaiko [[pasąmonė|pasąmonę]] ir neleidžia pajausti visapusiškos globos. Pasak psichiatrų, kūdikystėje ir ankstyvoje [[vaikystė]]je vaikas turėtų patirti šiltus, jaukius ir nenutrūkstamus santykius su savo motina, kurie abiem pusėms teiktų pasitenkinimą ir džiaugsmą.<ref>Marga Vicedo. ''The Nature and Nurture of Love: From Imprinting to Attachment in Cold War America''. University of Chicago Press, 2013, 38–40 psl.</ref>
== Mitinė-religinė simbolika ==
Motina – visuotinis [[sibolis]] pasaulio kultūrose. Motina – tai [[archetipas|archetipinė]] moteris, visos gyvasties pradas, '' primum mobile'' ir pirminė pilnatvė, sutalpinanti visas esmes. Ji simbolizuoja visus kosminės gyvybės tarpsnius, apjungia tiek dangiškąją, tiek chtoninę plotmę. Kaip vaisingumo įsikūnijimas, motina metaforiškai lyginama su [[žemė|žeme]], [[gamta]], karve (indų tradicijoje), [[mėnulis (mitologija)|mėnuliu]] (Viduržemio jūros srityje), gėle (lelija, rože, lotosu). Motinos įsčios – tiek visa ko pradas, tiek mirties žiomenys. Motinos prigimtis dvejopa – ji ir gimdytoja, ir margintoja: viena vertus ji – maitintoja, gynėja, užuovėja, šiluma, tačiau tuo pat metu – baisinga naikinančioji galia, rudikė. Ji – visa ko gimdytoja ir [[kapas]]. Ilgą laiką pasaulyje gyvavo paprotys mirusįjį laidoti žemėn suriestą tarsi gemalą – taip kapo duobė prilyginta mirties ir atgimimo įsčiomis.
Mituose, religinėje sąmonėje motinos archetipas išryškėja per [[Deivė Motina|Deivės-Motinos]] simboliką. Tokia deivė laikoma visos kūrinijos gimdytoja arba [[Dievas|Dievo]] motina (dažnai ir vaizduojama kaip [[madona]], žindanti Dievą-kūdikį). Ryškūs šio archetipo pavyzdžiai – krikščionių [[Marija]], egiptiečių [[Izidė]], graikų [[Demetra]], indų [[Parvatė]], Mesopotamijos [[Ištar]].
Dvasiškai motina – archetipinė pilnatvė, savimi pakankama ir iš savęs pilnoji, mergelė, gimdanti sūnų – Šviesą. Motina – [[išmintis|išminties]] metafora, pirminis slėpinys. Su motina religinėje sąmonėje tapatinama visa, kas yra pagrindas, įsčios, erdvė kam rastis: su motina tapatinama [[bažnyčia]], [[šventykla]], [[šventraštis|šventasis tekstas]], garsas.<ref>Надя Жюльен. ''[https://dic.academic.ru/dic.nsf/simvol/480 Словарь символов: Иллюстрированный справочник.]'' Перевод с французского. 2-е издание. Челябинск: Урал LTD, 2000.</ref>
== Šaltiniai ==
| |||