Nebylusis Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S interwiki |
papildymas |
||
Eilutė 1:
'''Nebylusis seimas''' – [[1717]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] įvykęs Respublikos seimas.
Po [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] pabaigos, kuris susilpnino [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] ir buvo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] įtakos išaugimo pradžia, augantis konfliktas tarp Augusto II-ojo, kuris norėjo sukurti [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]], ir [[Šlėkta|bajorijos]], leido Rusijos carui Petrui I-ajam užimti tarpininko tarp karaliaus ir šlėktos vaidmenį.
Užbaigė [[Tarngorodo konfederacija|Tarngorodo konfederaciją]] bei bajorijos kovas su [[Augustas II|Augustu II]], davė pretekstą [[Rusija|Rusijos]] carams kištis į Respublikos vidaus reikalus. Nutarimai buvo priimti spaudžiant [[Petras I|Petrui I]] ir Rusijos kariuomenei. [[Augustas II]] turėjo atsisakyti savo planų įvesti [[Absoliutizmas|absoliutizmą]], išvesti [[Saksonija|Saksonijos]] kariuomenę, Respublikoje patvirtintos senosios bajorijos laisvės – ''liberum veto'', senoji seimelių tvarka. Nustatyta, kad [[Lenkija]] tegali turėti 18 000 kareivių, [[Lietuva]] – 6000 kareivių kariuomenės.▼
Gresiant rusų armijai, kuri "saugojo" posėdžius, buvo užbaigta [[Tarngorodo konfederacija|Tarngorodo konfederaciją]] bei bajorijos kovos su [[Augustas II|Augustu II]]. Seimas "nebyliuoju" pramintas dėl to, kad šnekėti galėjo tik Seimo maršalas Stanislovas Leduchovskis. Paskelbęs pasiūlymą Leduchovskis paklausė ar yra prieštaraujančių. Po 6 valandas trukusios tylos, kadangi niekas nedrįso prieštarauti, Leduchovskis pareiškė, kad "tyla reiškia tai, kad prieštaravimų nėra".
▲
{{Lietuvos Seimai}}
| |||