|
== Vėlyvoji politinė veikla ir mirtis ==
[[FileVaizdas:Marci Tullii Ciceronis Opera Omnia.tif|thumb|''Opera omnia'', 1566]]
[[46 m. pr. m. e.|46]]-[[43 m. pr. m. e.]] buvo sunkiausi metai Cicerono gyvenime: [[46 m. pr. m. e.]] jis išsiskyrė su žmona Terencija, su kuria pragyveno 32 metus, vedė Publiliją, su kuria po metų vėl išsiskyrė; [[45 m. pr. m. e.]] mirė jo mylima duktė Tulija; [[44 m. pr. m. e.]] Cezaris pasiskelbė diktatoriumi ir tais pačiais metais [[Julijaus Cezario nužudymas|buvo nužudytas]].
[[46 m. pr. m. e.]] Ciceronas parašė ir du fundamentalius retorikos veikalus – „Brutą, arba žymiausius oratorius“ (Brutus sive de claris oratoribus) ir „Oratorių, arba apie geriausią kalbėtojų rūšį“ (Orator sive de optimo genere oratorum). Pirmajame apžvelgė Romos retorikos raidą „nuo niekybės iki tobulybės“, antrajame analizavo oratoriaus, siekiančio tos tobulybės, individualų kelią.
Po Cezario nužudymo ([[44 m. pr. m. e.]] [[kovo 15]] d.) Ciceronas aktyviai dalyvavo senato opozicijoje prieš aršų cezarietį [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]]. Nuo [[44 m. pr. m. e.]] rugsėjo mėn. iki [[43 m. pr. m. e.]] balandžio mėn. Ciceronas pasakė 14 kalbų prieš Marką Antonijų, kurias, tarsi pamėgdžiodamas [[Demostenas|Demosteno]] kalbas prieš Makedonijos karalių [[Pilypas II (Makedonijos valdovas)|Pilypą]], pavadino Filipikomis (Phillippica). Ypač didelio pasisekimo susilaukė paskutinioji, keturioliktoji, filipika, pasakyta sužinojus apie [[Augustas|Oktaviano]] pergalę prieš [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]]. Kaip ir ankstesniais metais, įveikus Katiliną, Ciceronas kėlė savo nuopelnus respublikai, reikalavo paskelbti penkiasdešimties dienų padėkos maldas dievams, o trims svarbiausiems nugalėtojams – Oktavianui, Hircijui ir Pansai – suteikti imperatorių titulus. Tai buvo paskutinioji Cicerono kalba.
[[43 m. pr. m. e.]] lapkričio mėn. priešininkai susitaikė, [[Augustas|Oktavianas]], [[Antonijus]] ir [[Lepidas]] sudarė antrąjį triumviratą. Keršydamas už įžeidimus, išsakytus filipikose, Antonijus pasistengė kuo greičiau atsikratyti aršaus priešininko. Budeliai pasirodė Cicerono viloje Kajetoje [[43 m. pr. m. e.]] [[gruodžio 7]] d. Vergai buvo pasiryžę ginti šeimininką, tačiau Ciceronas liepė pastatyti [[Lektika|lektiką]] ir pats iškišo galvą, laukdamas smūgio. Jam buvo nukirsta galva ir dešinioji [[ranka]], Romos forume rodytos kaip didžiausio priešo žūties įrodymai.
Laikui bėgant Cicerono kūrybinio palikimo reikšmė vis didėjo, jo vardas tapo Romos kultūros simboliu. O tas palikimas itin gausus ir įvairus: 58 išlikusios kalbos ir apie 30 neišlikusių, 6 retorikos veikalai, apie 17 filosofinių traktatų, istorijos, politikos, geografijos, teisės, mokslo istorijos raštai, daugiau nei 900 laiškų.
|
