Gomurys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gomurys''' ({{la|Palatum}}) -– burnos ertmės viršutinę sieną sudarantis raumeninis kaulinis darinys. Yra dvi jo dalys -– arčiau burnos plyšio esantis -– ''kietasis gomurys'', turintis kaulinį pamatą ir arčiau [[Žiotys (anatomija)|žiočių]] esanti dalis -– ''minkštasis gomurys'', kurį sudaro skersaruožiai raumenys. Gomurys skiria [[burnos ertmė|burnos ertmę]] nuo [[nosis|nosies]] ertmės, o minkštoji jo dalis ryjant maistą dar ir uždaro nosiaryklę, kad į ją nepatektų maistas. Gomurio vidurio linijoje gali būti sagitaline kryptimi einantis iškilimas -– gomurio velenas. Jį sudaro kaulai.

Embriono galvoje iš pradžių susiformuoja bendra burnos duobė, kuri vėliau tampa atskiromis burnos ir nosies ertmėmis. Šioje duobėje 6-76–7 embriono savaitę susidaro pirminis neporinis gomurys, vėliau iš viršutinių žandinių ataugų, burnos ertmės šoninėse sienose vystosi dvi plokštelės -– būsimos [[Viršutinis žandikaulis|viršutinio žandikaulio]] gomurinės ataugos. Jos auga medialiai horizontaline kryptimi ir 8-128–12 savaitę sudaro antrinį gomurį, priekyje susijungiantį su pirminiu. Porinių gomurio užuomazgų nesuaugimas vadinamas ''vilko gomuriu'' ({{la|Uranoschisis}}).

Minkštąjį gomurį sudaro 5 poriniai skersaruožiai raumenys ir jų dengiama jungiamojo audinio plokštelė -– aponeurozė.

1.Tempiamasis minkštojo gomurio raumuo (''m. tensor veli palatini'') -– prasideda nuo [[pleištakaulis|pleištakaulio]] sparninėje ataugoje esančios valtinės duobės, pleištakaulio didžiojo sparno užpakalinio krašto iki pleištakaulio dyglio ir nuo [[ausis|ausies]] ortakio kremzlės priekinės sienos. Eina žemyn į priekį aplenkia pleištakaulio sparninį kabliuką, raumuo pereina į sausgyslę, kuri įsipina į minkštojo gomurio aponeurozę. Raumuo pakelia nuleistą gomurį, taip pat tai pagrindinis raumuo atidarantis ausies ortakį ir sulyginantis [[slėgis|slėgį]] vidurinėje ausyje su išoriniu slėgiu.

2.Keliamasis minkštojo gomurio raumuo (''m. levator veli palatini'') -– prasideda nuo [[Smilkinkaulis|smilkinkaulio]] piramidės apatinio paviršiaus į priekį nuo išorinės miego [[Arterija|arterijos]] atvaros kraštų ir ausies ortakio kremzlės užpakalinio paviršiaus. Raumenų skaidulos eina nosiaryklės šonine siena ir dalis jų įsipina į aponeurozę, o dalis susipina su kitais gomurio raumenimis. Raumuo užveria įeigą į nosiaryklę.

3.Gomurinis liežuvio raumuo (''m. palatoglossus'') -– prasideda nuo minkštojo gomurio aponeurozės apatinio paviršiaus, eina žiočių šonais ir susipina su [[Liežuvis|liežuvio]] skersiniu raumeniu. [[Raumuo]] sudaro gomurinį liežuvio lanką, kuris su gomuriniu [[ryklė]]s lanku visiškai užtveria praėjimą iš [[burnos ertmė]]s į ryklę.

4.Gomurinis ryklės raumuo (''m. palatopharyngeus'') -– prasideda nuo viršutinio aponeurozės paviršiaus, raumens skaidulos eidamos žemyn platėja ir įsipina į šoninę bei užpakalinę [[ryklė]]s sienas. Susitraukdamas nuleidžia minkštąjį gomurį bei siaurina žiotis kartu su gomuriniu liežuvio raumeniu.

5.Liežuvėlio raumuo (''m. uvulae'') -– prasideda pluošteliais nuo minkštojo gomurio [[aponeurozė]]s užpakalinio nosinio dyglio ir baigiasi pačiame liežuvėlyje, kuriame kairiosios ir dešiniosios skaidulos susipina. Šis raumuo galutinai užveria nosiaryklę iš apačios.