Neogenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Prancuze (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Dromornis BW.jpg|miniatiūra|''[[Dromornis stirtoni]]'']]
'''Neogenas''' – [[Žemė]]s istorijos [[Kainozojus|kainozojaus]] eros antrasis periodas, prasidėjęs prieš 23,3 mln. m. ir besitęsiantis iki šių dienų. Prieš šišį periodaperiodą buvo [[Paleogenas|paleogeno]] periodas.<ref name=":0">{{Cite web|access-date=2022-09-20|lang=lt|title=Neogenas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/neogenas/|website=www.vle.lt}}</ref> Neogeną 1833 m. išskyrė anglų geologas [[Charles Lyell|Čarlzas Lajelis]], o epochos pavadinimą 1853 m. pasiūlė [[Moritz Hoernes|Moricas Hornesas]].<ref name=":0" /> Nuo neogeno epochos iškiko [[Alpės]], [[Karpatai]], [[Stara Planina|Stara planina]], [[Apeninai|Apeninų]], [[Kaukazo kalnai|Kaukazo]], [[Krymo kalnai|Krymo]], [[Kopetdagas]], [[Himalajai|Himalajų kalnai]], [[Pamyras]], [[Kordiljeros]] ir [[Andai]], taip pat kalnai [[Kamčiatka (upė)|Kamčiatkoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Sachalinas|Sachaline]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Naujoji Gvinėja|Naujojoje Gvinėjoje]].<ref name=":0" />
 
Neogenas pagal naujausią tarptautinę stratigrafinę laiko skalę skirstomas į:
Eilutė 9:
Iki 2004 m. naudotose stratigrafinėse schemose neogenui priklausė tik miocenas ir pliocenas.<ref name=":0" /> Kitos dvi epochos buvo priskirtos [[kvarteras|kvartero]] periodui.
 
Lietuvos rytinėje ir pietrytinėje dalyje yra mioceno ir plioceno skyriaus nuogulų: [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono savivaldybės]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto savivaldybės]] teritorijose.<ref name=":0" /> Neogeno nuogulas sudaro [[smėlis]], [[aleuritas]] ir [[molis]], vietomis organogeninės medžiagos priemaišomis. Neogeno metu buvo gan lygus reljefas, buvo upių ir ežerų.<ref name=":0" /> Augalinė nuo darbatinėsdabartinės nelabai kuo skyrėsi: neogeno pradžioje augo vešlūs subtropiniai miškai, klestėjo pušynai, taksodžiai, sekvojos, kiparisai, nisos, riešutmedžiai, kaštonai, antrojoje pusėje – mišrieji miškai, o pabaigoje – mišrieji pušų ir beržų miškai.<ref name=":0" />
 
== Šaltiniai ==