|
'''Kritinis mąstymas''' ({{grc|κριτικός|kritikos}} – 'įžvalgus protasskirimas, nuovokumasvertinimas'<ref name=VU>{{Cite journal |last=Penkauskienė |first=Daiva |date=2017-02-28 |title=Kritinio ir kūrybinio mąstymo sąsaja |url=https[http://www.journalsperseus.vutufts.ltedu/STEPPhopper/articletext?doc=Perseus:text:1999.04.0057:entry=kritiko/view/10045s |journal=Socialinėκρι^τ-ι^κός teorija, empirijaή, politikaόν], irHenry praktikaGeorge |volume=13Liddell, |issue=0Robert |pages=90–104Scott, |doi=10.15388/STEPP.2016.13.10045A |issn=1648Greek-2425}}English Lexicon.</ref>) – [[gebėjimas]] vertinti gaunamą [[informacija|informaciją]], atskiriant, kas yra [[tiesa]] ir [[faktas|faktai]], o kas – [[melas]], [[manipuliacija]] ([[propaganda]], [[sąmokslo teorija]], [[melagiena]]).<ref>{{Cite web |title=Kodėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą? |url=https://www.tspmi.vu.lt/naujienos/kodel-svarbu-ugdyti-kritini-mastyma/ |access-date=2022-08-07 |website=Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}}</ref><ref>[https://conspiracytheories.eu/_wpx/wp-content/uploads/2020/03/2017-Ran_Dealing_Fake_News_Conspiracy_Theories_Classroom.pdf Dealing with fake news, conspiracy theories and propaganda in the classroom]. The European Union Centers of Excellence. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.</ref> Nusiteikimas mąstyti kritiškai siejamas su [[mąstymas|mąstymo]] procesu, kuris priklauso nuo asmens nuostatų, vertybių ir įsitikinimų mąstyti atvirai, darant pagrįstas [[prielaida]]s ir vertinant arba pasveriant [[argumentas|argumentų]] įtikinamumą.<ref>{{Cite web |title=Kritinis mąstymas išlaisvina žmogų, tik ar tai paranku darbdaviams? |url=https://www.mruni.eu/news/kritinis-mastymas-islaisvina-zmogu-tik-ar-tai-paranku-darbdaviams/ |access-date=2022-08-07 |website= Mykolo Romerio universitetas}}</ref>
Kritinio mąstymo svarbą pabrėžė antikos laikų filosofai. Anot jų, toks mąstymo būdas buvo suprantamas kaip samprotavimas, remiantis tam tikrais kriterijais. [[Sokratas]], [[Aristotelis]], [[Platonas]] kritinį mąstymą laikė ne dievų, o visų žmonių privilegija, nepaisant jų luomo, socialinės padėties.<ref name=VU>{{Cite journal |last=Penkauskienė |first=Daiva |date=2017-02-28 |title=Kritinio ir kūrybinio mąstymo sąsaja |url=https:/>/www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/10045 |journal=Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika |volume=13 |issue=0 |pages=90–104 |doi=10.15388/STEPP.2016.13.10045 |issn=1648-2425}}</ref>
Filosofijoje ir edukologijoje plačiai žinomas sokratiškas klausimų formulavimas, diskusijų organizavimas, grindžiamas giliu, filosofiniu temos ar problemos nagrinėjimu pradedant paprastesniais klausimais ir pamažu pereinant prie sudėtingesnių ir ieškant pagrįstų atsakymų į juos. Toks mokymo(si) būdas grindžiamas įsitikinimu, kad daugeliu atvejų nėra iš anksto parengtų ir apibrėžtų atsakymų – juos atrasti turi pats besimokantysis aktyviai ir iš esmės apmąstydamas net pačius paprasčiausius reiškinius, kurie vėliau gali pasirodyti ir ne tokie paprasti.<ref name=VU />
== Šaltiniai ==
|
