Hugo Grotius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas
+šalt.
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. lapkričio}}
 
{{Žmogaus biografija
| fonas=mok
eilutė 34 ⟶ 32:
}}
 
'''Hugas Grocijus''' ({{en|Hugo Grotius}}, {{ol|Huigh}} arba {{ol|Hugo de Groot}}, g. [[1583]] m. [[balandžio 10]] d. [[Delft]], [[Nyderlandai]] – [[1645]] m. [[rugpjūčio 28]] d. [[Rostock|Rostoke]], [[Vokietija]]) – [[Politinė filosofija|politikos]], teisės [[filosofas]] ir teoretikas, [[teisėtyra|teisėtyrininkas]] [[tarptautinė teisė|tarptautininkas]], [[teologas]].<ref name=":0" /> [[Hugas]] Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas [[Suverenitetas|Suvereniteto]] teorijos, taip pat [[Prigimtinė teisė|prigimtinės]] bei tarptautinės teisės pagrindėjų.
 
== Biografija ==
 
Hugas Grocijus gimė pasiturinčioje protestantų šeimoje. Vaikystėje buvo [[vunderkindas]]. H. Grotius pradėjo studijuoti būdamas 11 m. [[Leideno universitetas|Leideno universitete]].<ref>Nellen, Henk J. M. (2014). ''Hugo Grotius: A Lifelong Struggle for Peace in Church and State, 1583 – 1645''. Leiden: BRILL. psl. 22. {{ISBN|978-90-04-27436-5}}</ref><ref>Blom, Hans W. (2009). ''Property, Piracy and Punishment: Hugo Grotius on War and Booty in De iure praedae: Concepts and Contexts''. Leiden: BRILL. psl. 249. {{ISBN|978-90-04-17513-6}}</ref> Būdamas 12 m. laisvai kalbėjo [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[graikų kalba|graikų]] kalbomis, lotynų kūrė eiles, kurias dėl jų [[Elegancija|elegancijos]] ir subtilumo gyrė net mokslininkai. Pradžioje baigė įprastus [[laisvieji menai|laisvųjų menų]] kursus. [[1599]] m. tapo [[Orléans|Orleano]] universiteto garbės daktaru.
 
H. Grocijus greitai kilo karjeros laiptais. Būdamas 16 metų tapo advokatu<ref>{{Cite web|access-date=2022-08-01|lang=en|title=Hugo Grotius {{!}} Dutch statesman and scholar {{!}} Britannica|url=https://www.britannica.com/biography/Hugo-Grotius|website=www.britannica.com}}</ref><ref>Korab-Karpowicz, W. Julian (2010). ''A History of Political Philosophy: From Thucydides to Locke''. New York, NY: Global Scholarly Publications. psl. 223. {{ISBN|978-1-59267-113-7}}</ref>, Olandijos valstybių valstybės advokatas, prokuroras, ''advocaat - fiscaal'' (1607 m.), [[Rotterdam]]o pensionierius (miesto [[sindikas]]) (1613 m.).<ref>Vreeland, Hamilton (1917). ''Hugo Grotius: The Father of the Modern Science of International Law''. New York: Oxford University Press. {{ISBN|978-0-8377-2702-8}}</ref> H. Grocijus rėmė Olandiją kovoje su ortodoksiškais kalvinistais ir princu [[Moritz fon Oranietis|Moricu fon Oraniečiu]].
 
== Tarptautinės teisės teoretikas ==
Hugas Grocijus veikale „Trys knygos apie karo ir taikos teisę“ išleistame 16261625 m. apibendrino visą [[:Kategorija:tarptautinės teisės teorija|tarptautinės teisės teoriją]] ir praktiką.<ref name=":0">{{Cite web|access-date=2022-08-01|lang=lt|title=Hugo Grotius|url=https://www.vle.lt/straipsnis/hugo-grotius/|website=www.vle.lt}}</ref> Šis veikalas tapo pagrindinių Europos universitetų programų privaloma dalimi. [[1758]] m. jis išverstas į visas pagrindines Europos kalbas.
 
H. Grocijus nuo tarptautinės teisės atskyrė [[teologija|teologiją]], parodė tarptautinės teisės savarankiškumą. Karą laikė teisingu atsakant į neteisybę (kai kėsinamasi į suverenių valstybių pagrindines teises: teisę į lygybę, į nepriklausomybę, į išlikimą, į pagarbą, į tarptautinę prekybą). Kai užsienio valstybė kėsinasi į atitinkamas teises, nukentėjusioji valstybė įgyja teisę į savigyną.
 
== Šaltiniai ==
{{Išn}}
[[Kategorija:Teisėtyrininkai tarptautininkai]]
[[Kategorija:Teisės teoretikai]]