12:57, 11 liepos 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		08:26, 19 liepos 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:~~Bete Giyorgis Lalibela Ethiopia~~Lomonosov_Chymiae_Physicae_1752.jpg\|thumb\|~~[[Lalibelos Šv~~right\|M. ~~Jurgio~~Lomonosovo ~~bažnyčia]]~~1752 ~~(vaizdas~~m. išrankraštis ~~viršaus)~~apie fizikinę chemiją.]] '''Fizikinė chemija''' – [[chemija\|chemijos]] atšaka, tirianti [[makroskopinė skalė\|makroskopinius]], atominius, subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemose, besiremiant [[mechaninis judėjimas\|judėjimo]], energijos, jėgos, laiko, termodinamikos, kvantinės chemijos, statistinės mechanikos, analitinės dinamikos ir [[cheminė pusiausvyra\|cheminės pusiausvyros]] dėsniais ir terminologija. '''Lalibela''' ([[amharų kalba]]: ላሊበላ), iki XIII a. žinoma kaip '''Roha''' – miestas [[Etiopija\|Etiopijos]] šiaurėje. Laikomas Etiopijos krikščionių ortodoksų centru ir piligrimystės vieta. [[XIII amžius\|XIII]] amžiuje Lalibelą buvo numatyta padaryti naująja [[Jeruzalė\|Jeruzale]], kaip atsaką į [[musulmonai\|musulmonų]] užimtą Jeruzalę. Daugelis pastatų pavadinti tais pačiais pavadinimais, kaip ir pastatai Jeruzalėje, net per miestą tekanti upė vadinama [[Jordanas\|Jordano]] upe. Skirtingai nei [[cheminė fizika]], fizikinė chemija daugiausiai (tačiau ne visada) yra makroskopinis ir viršmolekulinis mokslas, kadangi dauguma principų, kuriais remiantis ši mokslo šaka atsirado, yra susiję su visumine medžiagos, o ne vien molekuline/atomine struktūra (pvz., cheminė pusiausvyra ir dinamika, koloidai). Lalibela garsėja raudonose [[ugnikalnis\|vulkaninės]] kilmės uolose [[XIII amžius\|XIII a.]] iškaltomis monolitinėmis bažnyčiomis. Kai kurios bažnyčios visiškai pasislėpusios giliose įdubose, kai kurios stovi atvirose vietose. Painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminiais perėjimais, grotomis ir galerijomis sujungia visas bažnyčias į vieną visumą. Bažnyčia [[Bete Medhame Alem]] yra laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje. Manoma, kad seniausia iš šių bažnyčių yra [[Bete Maryam]] (Šv. Marijos) bažnyčia. Termino „fizikinė chemija“ autorystė priskiriama rusų mokslininkui [[Michailas Lomonosovas\|Michailui Lomonosovui]], kuris 1752 m. [[Peterburgo universitetas\|Petrapilio universiteto]] studentams pristatė paskaitų kursą pavadinimu: „Tikros fizikinės chemijos kursas“ (rusų k. «Курс истинной физической химии»). Paskaitų kurso preambulėje jis paaiškina ir patį naująjį terminą: „Fizikinė chemija yra mokslas, kuris fizikinių eksperimentų būdu privalo paaiškinti priežastį to, kas vyksta kompleksiniuose kūnuose cheminių operacijų metu.“ ~~[[1978]] m. vienuolika monolitinių uolose iškaltų bažnyčių buvo įtraukta [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas\|Pasaulio paveldo sąrašą]].~~ Moderniosios fizikinės chemijos ištakos siekia XIX a. septintąjį-devintąjį dešimtmečius ir yra susijusios su atradimais cheminėje termodinamikoje, [[elektrolitai]]s tirpaluose, [[cheminė kinetika\|chemine kinetika]] ir kitomis sritimis. Vienas kertinių akmenų mokslo vystyme buvo 1876 m. paskelbta [[Josiah Willard Gibbs\|Džozefo Gibso]] publikacija pavadinimu ''Apie heterogeniškų tirpalų pusiausvyrą'', kurioje pristatyti kai kurie kertiniai fizikinės chemijos elementai – [[Gibso energija]], cheminiai potencialai ir Gibso fazės taisyklė. Kiti itin reikšmingi tyrimai – [[Heike Kamerlingh Onnes]] – entalpijos termino įvedimas 1909 m. publikacijoje. '''[[Lalibela\|Daugiau…]]'''▼ Pirmasis būtent fizikinės chemijos sričiai skirtas [[mokslinis žurnalas]] buvo vokiečių kalba leidžiamas ''Zeitschrift für Physikalische Chemie''. Pirmasis numeris buvo išleistas [[Wilhelm Ostwald\|Vilhelmo Ostvaldo]] ir [[Jacobus Henricus van 't Hoff\|Jakobo Henriko vant Hofo]] 1887 m. Šie autoriai kartu su [[Svante August Arrhenius\|Svante Augustu Arenijumi]] buvo svarbiausios figūros XIX a. pab.-XX a. pr. šioje srityje. Visi trys buvo apdovanoti [[Nobelio chemijos premija]] 1901–1909 m. laikotarpiu. Latvių mokslininkui [[Paulis Valdenas\|P. Valdenui]] kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji [[Ostvaldo-Valdeo taisyklė]]). Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – [[statistinė mechanika\|statistinės mechanikos]] praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir [[koloidai\|koloidų]] bei [[paviršiaus chemija\|paviršiaus chemijos]] tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas [[Irving Langmuir\|Irvingas Langmuiras]], 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – [[kvantinė chemija\|kvantinės chemijos]] išvystymas iš [[kvantinė mechanika\|kvantinės mechanikos]], pradedant XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko [[Linus Pauling\|Linus Paulingas]], taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų laureatas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai [[spektroskopija\|spektroskopijos]] išradimų, kaip [[infraraudonoji spektroskopija]], [[mikrobangų spektroskopija]], [[elektronų paramagnetinis rezonansas]] ir [[branduolinio magnetinio rezonanso spektorskopija]]. Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais [[branduolinė chemija\|branduolinėje chemijoje]], ypač izotopų atskyrime (prieš ir po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]]), neseni atradimai [[astrochemija\|astrochemijoje]], taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams. ▲'''[[~~Lalibela~~Fizikinė chemija\|Daugiau…]]''' Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų