Astis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Skaitvardžių vartosenos klaidų taisymas. |
||
Eilutė 46:
Neskaitant trumpų Viskončių, Montferrat ir Sforcų valdymų, Astis priklausė Valua ir greitai atiteko Prancūzijos karaliui. Situacija pasikeitė XVI a. pradžioje karuose tarp Prancūzijos karaliaus [[Pranciškus I|Pranciškaus I]] ir imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]]. 1526 m. miestą nesėkmingai apgulė Karolio samdiniai. Kambrų sutartis atidavė Astį imperatoriui, kuris jė perleido Karoliui de Lanojui, po kurio mirties miestas tapo Beatričės Portugalės kraičiu. Ji ištekėjo už Karolio III Savojiečio.
Astis tapo viena iš tvirtovių vėlesniuose Savojos karuose. Kai jį apgulė ispanai [[1616]] m., miestą gynė pats kunigaikštis Karolis Emanuelis. [[1630]]–[[1631]] m. miestą nusiaubė maras. Vėliau miestą užėmė ispanai, bet [[1643]] m. Savoja atgavo Astį. [[1650]] m. ispanai nesėkmingai apgulė Astį. Per [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės karą]] [[1703]] m. Prancūzija užėmė miestą, kurį Savoja atgavo [[1705]] m. Prancūzų kariai
[[1797]] m. Astis nepatenkintas karais ir skurdu sukilo prieš Savoją. [[Liepos 28]] d. buvo paskelbta Asčio respublika. Tačiau ji buvo panaikinta po dviejų dienų. Revoliucionierių vadams įvykdytos mirties bausmės. Kitais metais savojiečius išvijo generolo Montrichard vadovaujami prancūzai, užėmę Pjemontą. Išvyti prancūzai grįžo po [[Marengo mūšis|Marengo mūšio]] [[1800]] m. prie Alesandrijos. Napoleonas lankėsi Astyje [[1805]] m., bet buvo sutiktas šaltai. Miestas tapo |Morengo departamento dalimi. Sugrįžus savojiečiams, jie valdė iki [[1861]] m., kai Italija buvo suvienyta.
| |||