Vikipedija

Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
Botai
104 875 keitimai
S Pusiau automatinis skydelių datavimas
Adamvs (aptarimas | indėlis)
4 240 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 44:
|valdovo_titulas = Didžiosios Lenkijos kunigaikštis
|valdymo_metai1 = 1138-1179
|valdovas1 = MieškoMeška III Senasis
|valdymo_metai2 = 1314-1320
|valdovas2 = Vladislovas Lokietka
Eilutė 51:
 
== Istorija ==
Po kunigaikščio [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1138]] m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Taip suformuota Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė, kuri atiteko trečiajam sūnui [[MieškoMeška III Senasis|MieškoMeškai III Senajam]]. Pietuose ji ribojosi su [[Silezijos kunigaikštystė|Silezijos kunigaikštyste]], o rytuose - su [[Senjorato provincija]]. Iš pradžių Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė valdė tik dalį istorinio Didžiosios Lenkijos regiono, nes jo rytinė dalis su Kališo ir Gniezno miestais priklausė Senjorato provincijai.
[[Vaizdas:Wielkopolska za czasów Mieszka III Starego (1138-1202).jpg|thumb|left|Didžiosios Lenkijos kunigaikštystės valdant MieškoMeškai III. Be Poznanės teritorijų jai priklausė ir Gnieznas bei Kališas, o trumpai ir Kujavija.]]
1173 m. pagal paveldimumo principą MieškoMeška gavo ir Senjorato provinciją, tačiau netrukus susidūrė su sukilimu, kuriam vadovavo jo jaunesnysis brolis [[Kazimieras II Teisusis]] ir sūnus [[Odonas Poznanietis]]. Jiems net pavyko išvyti MieškoMešką iš Lenkijos, tačiau radęs prieglobstį [[Pomeranijos kunigaikštystė]]je, 1181 m. jis grįžo ir atsikariavo savo žemes, kartu prisijungdamas Gniezną ir Kališą, o trumpam ir [[Kujavija|Kujaviją]]. Iki pat savo mirties 1202 m. MieškoMeška aktyviai dalyvavo kovoje su broliu o vėliau jo sūnumi dėl Senjorato provincijos (taigi ir visos Lenkijos) sosto. Tuo pačiu jis konsolidavo savo kunigaikštystę.
 
Kunigaikštystę paveldėjo sūnus [[Vladislovas III Lazdakojis]], kuris netrukus susidūrė su kitu pretendentu, Odono sūnumi Vladislavu Odonaičiu. Tarp jų kilo karas, kuriame Lazdakojo pusę palaikė Silezijos kunigaikštis [[Henrikas Barzdotasis]] bei Lešekas. Odonaičio pusę palaikė Pomerelijos kunigaikštis [[Svietopelkas II]], o vėliau - [[Mazovijos kunigaikštis]] [[Konradas Mazovietis]]. Galutinę pergalę šventė Odonaitis, 1229 m. užėmęs visą Didžiąją Lenkiją.
Eilutė 64:
 
== Kunigaikščiai ==
* 1138-1202 [[MieškoMeška III Senasis]], tarpais Kališas buvo valdomas jo sūnų;
* 1202–1227 [[Vladislovas III Lazdakojis]], Tarpais Kališą valdė Vladislovas Odonaitis;
* 1229–1234 [[Vladislovas Odonaitis]];
Eilutė 82:
* Kališo kunigaikščiai
** 1177–1182 [[Kazimieras II Teisingasis]] (įkūrė)
** 1191–1193 [[MieškoMeška Jaunesnysis]]
** 1193–1194 [[Odonas Poznanietis]]
** 1207–1217 [[Vladislovas Odonaitis]];
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Didžiosios_Lenkijos_kunigaikštystė"