Ostlandas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
| herbas = Reichsadler Deutsches Reich (1935–1945).svg
| vėliava = Flag of Germany (1935–1945).svg
| valstybinis_himnas = [[Vaizdas:Песня Хорста Весселя.ogg]]
| žemėlapis = Reichskommissariat_Ostland.png
| žemėlapio tekstas = {{Colorbox|#008000}} Ostlando reichskomisariatas 1942 m.
| plotis =
| valstybė = Trečiasis Reichas
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
eilutė 12 ⟶ 13:
| admVienetoVardas = Sritys
| admVienetoKiekis = 4 | admVienetoKiekisMet =
| kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]]
| įkūrimoMet = 1941
| panaikinimoMet = 1945
eilutė 21 ⟶ 22:
| vadovotitulas = Reichskomisaras |vadovas =
| vadovotitulas2 = |vadovas2 =
| gyventojumetai = |gyventoju =
| gyventojuRef =
| plotas =
| vikiteka =
}}
'''Ostlandas''', oficialiai
== Valdymas ==
[[Vaizdas:Reichskommissariat_Ostland_Administrative.png|thumb|Ostlando administracinis suskirstymas]]
Ostlando centras iš pradžių įkurtas [[Kaunas|Kaune]], vėliau [[Ryga|Rygoje]] ''(Gebiet Riga Stadt)''. Aukščiausioji valdžia priklausė reichskomisarams ''(Reichskommissar)'':
* 1941 m. liepos 17 d. – 1944 m. [[rugsėjo 26]] d. – Hinrichas Lozė (''Hinrich Lohse'' ; [[1896]]–[[1964]] m.)
* 1944 m. rugsėjo 26 d. – 1944 m. [[spalio 13]] d. – Erichas Kochas (''Erich Koch'' ; 1896–[[1986]] m.)
Ostlandas buvo suskirstytas į 4 generalines sritis ''(Generalbezirke)''
* [[Estijos generalinė sritis]] ({{de|Generalbezirk Estland}}) sostinė [[Talinas]]. 47 550 km², 1,13 mln. gyventojų.
* [[Latvijos generalinė sritis]] ({{de|Generalbezirk Lettland}}) sostinė [[Ryga]]. 65 792 km², 2,00 mln. gyventojų.
* [[Lietuvos generalinė sritis]] ({{de|Generalbezirk Litauen}}) sostinė [[Kaunas]].
* [[Baltarusijos generalinė sritis]] ({{de|Generalbezirk Weißruthenien}}) sostinė [[Minskas]].
Iš viso: apie
Kiekviena generalinė sritis padalinta į apygardas
Generaliniais komisarais paskirti:
eilutė 56 ⟶ 57:
== Okupacijos padariniai ==
Ostlando administracija engė okupuotas tautas, niokojo jų kultūrą, plėšė turtą, vežė žmones darbams į Vokietiją. Buvo slopinamas bet koks pasipriešinimas, naikinami gyventojai, rengiami Pabaltijo [[kolonizacija|kolonizavimo]] planai. Pagal [[Generalinis planas „Ost“|generalinį planą „Ost“]] buvo numatyta [[vokietinimas|suvokietinti]] visą [[estai|estų]] tautą ir gana nemažai [[latviai|latvių]]. [[Lietuviai]] tam netiko, nes turėjo gana daug [[Slavai|slaviško]] kraujo.
Pagal nacių rasinę vertybių skalę latviai ir estai stovėjo aukščiau už lietuvius vien dėl to, kad tuose kraštuose jau nuo seno gyveno gerai vertinami [[Baltijos vokiečiai]] ''(Baltendeutschen)'', daugelis jų – [[vokiečiai|vokiečių]] kilmės [[aristokratai]] ar šiaip vokiečių [[inteligentija]], kuri įnešė tam tikrą indėlį į [[Vokiečių kultūra|vokiečių kultūrą]]. SS reichsfiurerio [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himmlerio]] nuomone, visą lietuvių tautą reikėjo ištremti toli į Rytus – į
Ostlando teritorijoje esantys žydų getai buvo pradėti likviduoti vykdant [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymą [[1943]] m. [[birželio 21]] d.<ref>{{cite web|url=http://genocid.lt/centras/lt/891/a/|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160127074830/http://genocid.lt/centras/lt/891/a/|archivedate=2016-01-27|accessdate=2016-03-02|title=
|