Pieta (Mikelandželas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas romėniškų skaičių taisymas.
Eilutė 14:
== Istorija ==
 
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas [[Roma|Romoje]] sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ ''„iš marmuro… Mergelę Mariją, apsirengusią, su mirusiu Kristumi rankose“''. Užsakovas buvo prancūzų [[kardinolas]] ir [[Sen Deni vienuolyno bazilika|Sen Deni vienuolyno]] prie [[Paryžius|Paryžiaus]] [[abatas]] Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Karolis VIII Maloningasis|Karolio VIII]]-ojo [[ambasadorius]] Vatikane. Skulptūra buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyčiai (jis išties mirė statulos sukūrimo metu ir jos baigtos nepamatė). Už „Pietą“ sumokėti 450 dukatų buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli, kuris anksčiau jau įsigijo Mikelandželo kurtą „Bakcho“ statulą. „Pieta“ turėjo vaizduoti žmogaus dydžio figūras ir būti baigta per vienerius metus. Jacopo Galli įrašė į sutartį savų reikalavimų, įskaitant, kad skulptūra turėtų „''būti gražesnė už bet kurį kitą darbą iš marmuro Romoje''“. „Pieta“ buvo sukurta iš balto [[Karara|Kararos]] marmuro luito, kurį Mikelandželas pats parinko Kararos skaldyklose prieš tai Romoje pardavęs užsakovų skirtą akmens luitą, kuriuo buvo nepatenkintas.<ref>Forcellino, Antonio. Michelangelo: A Tormented Life. Polity, 2009. p. 52</ref> Mikelandželas kūrė skulptūrą beveik dvejus metus. Baigus darbus, „Pieta“ buvo išstatyta Šv. Petronėlės koplyčioje prie [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikos]] (senosios). [[Giorgio Vasari]] teigimu, vieną dieną Mikelandželas užtiko bažnyčioje grupę svečių iš [[Lombardija|Lombardijos]], kurie ja labai žavėjosi. Buvo paklausta: kas ją sukūrė? Ir kažkas pasakė: tai mūsų Gobbo iš Milano. [[Mikelandželas]] tuo metu nieko nesakė, bet grįžo naktį į bažnyčią ir iškalė savo autografą ant [[Madona (menas)|Madonos]] statulos, juostoje ties krūtine, itališkai: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis, tai sukūrė“. Tai yra vienintelis Mikelandželo kūrinys, ant kurio jis pasirašė.
 
Po Šv. Petro bazilikos išplėtimo „Pieta“ apie 1537 m. buvo perkelta į šios pagrindinės Romos bažnyčios ''Santa Maria della Febbre'' koplyčią ir ilgą laiką dėl to buvo žinoma ''„Madonna della Febbre“'' pavadinimu. Apie 1572−1585 m. ji buvo perkelta į popiežiaus [[Sikstas IV|Siksto IV]] chorą, dar po maždaug 150 metų perkelta į jai skirtą Pietos koplyčią, kur yra dabar. 1964–1965 m. „Pieta“ vienintelį kartą paliko Šv. Petro baziliką ir buvo išgabenta į Vatikano paviljoną [[Pasaulinė paroda|Pasaulinėje parodoje]] [[Niujorkas|Niujorke]]. 1972 m. gegužės 21 d. bedarbis vengrų kilmės geologas Laszlo Toth atakavo „Pietą“ su kūju.<ref>[http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 reuters.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141018041916/http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 |date=2014-10-18 }}</ref> Prieš tai lyg šaukdamas, kad jis yra [[Jėzus Kristus]] ar [[Mikelandželas]]. Statulai buvo suduota 12 smūgių, nuskelta Madonos [[nosis]], kairė [[ranka]], apdaužyta galinė Madonos galvos pusė − viso atskilo apie 100 gabaliukų. Restauracijos procesas truko 10 mėnesių, po kurio „Pieta“ buvo patalpinta už neperšaunamo ir nepramušamo stiklo. „Pieta“ laikoma žymiausiu Šv. Petro bazilikos kūriniu. Jos vertę susumavo [[Giorgio Vasari]] 1550 m. parašytoje Mikelandželo biografijoje: „''tikriausias stebuklas, kad akmuo, beformis iš pradžių, galėjo įgyti tokią formą, kurią Gamta retai sugeba atkartoti kūne.''“<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariMAngelo.html Giorgio Vasari. „Life of Michelangelo“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120623021853/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariMAngelo.html |date=2012-06-23 }}</ref>