Pieta (Mikelandželas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
S Automatizuotas romėniškų skaičių taisymas. |
||
Eilutė 14:
== Istorija ==
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas [[Roma|Romoje]] sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ ''„iš marmuro… Mergelę Mariją, apsirengusią, su mirusiu Kristumi rankose“''. Užsakovas buvo prancūzų [[kardinolas]] ir [[Sen Deni vienuolyno bazilika|Sen Deni vienuolyno]] prie [[Paryžius|Paryžiaus]] [[abatas]] Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Karolis VIII Maloningasis|Karolio VIII]]
Po Šv. Petro bazilikos išplėtimo „Pieta“ apie 1537 m. buvo perkelta į šios pagrindinės Romos bažnyčios ''Santa Maria della Febbre'' koplyčią ir ilgą laiką dėl to buvo žinoma ''„Madonna della Febbre“'' pavadinimu. Apie 1572−1585 m. ji buvo perkelta į popiežiaus [[Sikstas IV|Siksto IV]] chorą, dar po maždaug 150 metų perkelta į jai skirtą Pietos koplyčią, kur yra dabar. 1964–1965 m. „Pieta“ vienintelį kartą paliko Šv. Petro baziliką ir buvo išgabenta į Vatikano paviljoną [[Pasaulinė paroda|Pasaulinėje parodoje]] [[Niujorkas|Niujorke]]. 1972 m. gegužės 21 d. bedarbis vengrų kilmės geologas Laszlo Toth atakavo „Pietą“ su kūju.<ref>[http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 reuters.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141018041916/http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 |date=2014-10-18 }}</ref> Prieš tai lyg šaukdamas, kad jis yra [[Jėzus Kristus]] ar [[Mikelandželas]]. Statulai buvo suduota 12 smūgių, nuskelta Madonos [[nosis]], kairė [[ranka]], apdaužyta galinė Madonos galvos pusė − viso atskilo apie 100 gabaliukų. Restauracijos procesas truko 10 mėnesių, po kurio „Pieta“ buvo patalpinta už neperšaunamo ir nepramušamo stiklo. „Pieta“ laikoma žymiausiu Šv. Petro bazilikos kūriniu. Jos vertę susumavo [[Giorgio Vasari]] 1550 m. parašytoje Mikelandželo biografijoje: „''tikriausias stebuklas, kad akmuo, beformis iš pradžių, galėjo įgyti tokią formą, kurią Gamta retai sugeba atkartoti kūne.''“<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariMAngelo.html Giorgio Vasari. „Life of Michelangelo“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120623021853/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariMAngelo.html |date=2012-06-23 }}</ref>
| |||