Ikonoklazmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sachol (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas romėniškų skaičių taisymas.
Eilutė 7:
'''Ikonoklazmas''' (iš {{grc|εἰκών}} „atvaizdas“ ir ''κλάσμα'' „laužymas“) – religinių atvaizdų, [[religinis menas|religinio meno]] naikinimas. Šis žodis kartais vartojamas ir nereliginiame kontekste, kalbant apie kokios nors simbolikos (istorinės, politinės) sistemingą naikinimą. Ikonoklastais laikomi tiek išoriniai (kitų religijų) religinės simbolikos naikintojai, tiek vidiniai (dėl teologinių ir politinių aplinkybių).
 
Ikonoklazmas siejamas visų pirma su [[VIII a.|VIII]]–[[IX a.]] Bizantijoje vykusia [[ikonomachija]] – karinės–pasaulietinės valdžios ir vienuolijų kova dėl [[ikona|ikonų]] garbinimo. [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriai, ypač [[Konstantinas V]]-asis įsakė uždenginėti, konfiskuoti ir naikinti šventųjų paveikslus, relikvijas, persekiojo ir kankino ikonų garbintojus. [[II Nikėjos susirinkimas]] įteisino ikonų garbinimą.
Tačiau pirmasis sistemino ikonoklazmo atvejis žinomas dar iš [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]], kai [[XIV a. pr. m. e.]] faraonas [[Echnatonas]] paskelbė monoteistinį [[Atonas|Atono]] kultą, o kitų dievų garbinimą uždraudė. Faraono pavaldiniai ėmė naikinti [[Amonas|Amono]] ir kitų dievų paveikslus, statulas, vardų įrašus.