Sinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas romėniškų skaičių taisymas.
 
Eilutė 7:
Nana laikomas [[Enlilis|Enlilio]] ir [[Ninlilė]]s palikuoniu, užgimusiu požemių karalystėje. Jam leidžiama pakilti į dangų tik tada, kai Enlilis paperka tris požemių dievus, kurie už Naną, Ninlilę ir patį Enlilį pasilikę įkaitais požemiuose. Nanos nuotaika laikoma [[Ningalė]], o vaikai – saulė [[Utu]], aušrinė [[Inana]] ([[Ištar]]), kartais ir [[Numušidas]] ([[Kazalu]] miesto globėjas).
Mėnulis buvo itin didelės reikšmės simbolis [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], ypač aukštintas Ūro III-osios dinastijos ir Senojo Babilono laikotarpiais. Visgi, visur pabrėžta Nanos priklausomybė nuo Enlilio. Pasakojama istorija, kaip Ūro globėjas Nana laivu, prikrautu dovanų Enliliui, leidosi į [[Nipūras|Nipūrą]], kad tėvas Ūro upes, miškus ir laukus aprūpintų vaisingumu ir turtais. Enlilis išpildo prašymą ir palaimina sūnų.
Taip pat žinoma sakmė apie „Nanaros laivą“, kuriuo Nana naktį keliauja dangumi, o dieną – per požemių karalystę. Nuo ankstyvųjų laikų su Nana siejami jaučio [[ragas|ragai]], tarsi vaizduojantys pusmėnulį, todėl vienas dažniausių Nanos vardų – „jautis [[lazuritas|lazurito]] barzda“ (tokie atvaizdai, kuriais puošti [[arfa|arfų]] rezonatoriai, randami jau pirmosios Ūro dinastijos kapavietėse (~[[XXVI a. pr. m. e.]]). [[Mėnulio užtemimas]] aiškintas tuo, kad septynetas demonų apsupa Siną, ir jis patamsėja. Nana kartu su savo sūnumi Utu ([[Šamašas|Šamašu]]) laikytas orakalų ir lemties globėju. Jis, kaip ir Utu, laikytas „dievų teisėju“.<ref>{{MITe|В. К. Афанасьева|Нанна}}</ref>