Meyer Lansky: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:MeyerLanskySmaller.jpeg|thumb|right|Meyer Lansky]]
Čarlzas Lučiano (Charles Luciano) (1896 - 1962), labiau žinomas kaip Laimingasis Lučiano, - legendinis italų kilmės JAV gangsteris, po Kastelamarezės karo įkūręs mafijos Sindikatą. Tikras vardas - Salvatore Luciano, tačiau jį pasikeitė, nes laikė moterišku.Lučiano gimė 1896 metų lapkričio 11 dieną Sicilijoje, Lercara Friddi kaimelyje, maždaug už 26 kilometrų į rytus nuo Korleonės. Būdamas 10 metų, kartu su tėvais persikėlė į JAV. Nusikaltėlio karjerą pradėjo nuo vaikystės, iš kitų vaikų reikalaudamas mokėti po kelis centus kasdien. Atsisakiusius sumušdavo. Vienas vaikų, atsisakęs mokėti ir ilgai mušęsis su Lučiano, buvo kitas būsimasis garsus gangsteris Mejeris Lanskis, vėliau tapęs vienu artimiausių jo draugų visam gyvenimui.
1916 metais Lučiano kartu su Five points gang gauja buvo areštuotas policijos. Gaujai pateikti kaltinimai dalyvavime daugybėje žmogžudysčių. Niujorko mafija atkreipė į tai dėmesį, ir nuo 1920 Čarlzas Lučiano jau dirbo kontrabandininku didelėms mafijos šeimoms, kaip kad Džo "Bosui" Maserijai, bei susipažino su tokiais legendiniais mafijozais, kaip Frankas Kostelo ir Vito Genovesė. Per Kostelo jaunasis gangsteris susipažino su daug įtakingų politikų, verslininkų ir kitų gangsterių, tarp jų - Duče Šulcu, Arnoldu Rotšteinu ir kitais. Šios pažintys vėliau labai pagelbėjo jo karjerai mafijoje. Taip pat iš Kostelo išmoko, kaip papirkinėjami policininkai ir kiti miesto pareigūnai.
1920-ųjų pabaigoje Lučiano jau buvo vienas iš Džo "Boso" Maserijos šeimos lyderių. Tačiau Lučiano smarkiai nepritarė fanatiškai Maserijos nuostatai į šeimą nepriimti ir jokių reikalų neturėti su ne siciliečiais. Jis matė, kiek galimybių užsidirbti atima tokia nepagrįsta netolerancija.
1930-aisiais prasidėjus Kastelamarezės karui tarp Maserijos šeimos ir kito siciliečio Salvatorės Maranzano mafijos organizacijos, Lučiano kartu su Vito Genovese išdavė savo bosą ir prisijungė prie Maranzano. Tačiau jau tada planavo eliminuoti ir patį Salvatorę.
1931 metų balandžio 15 Lučiano pakvietė savo bosą į Nuova Villa Tammaro restoraną papietauti. Jiems pavalgius, visi kiti restorano lankytojai pasišalino, taip pat ir jo savininkas, palikę gangsterius žaisti kortomis. Kai liko vieni, Lučiano atsiprašė ir išėjo į tualetą. Iškart po to į restoraną įsiveržė keturi žmonės ir pradėjo šaudyti. Mafijos bosas buvo sužeistas septyniose vietose, tarp jų mirtinai į galvą. Policijos apklausinėjamas vėliau Lučiano teigė, kad nieko nematė, tik būdamas tualete girdėjo šūvius, o grįžęs rado seną draugą ir rėmėją nebegyvą.
Su Maserijos mirtimi pasibaigus Kastelamarezės karui, donas Maranzano atsidėkojo Lučianui ir jo draugams. Lučiano tapo antruoju žmogumi šeimoje po paties Salvatorės Maranzano, tačiau tai buvo tik taktinis ėjimas: Maranzano jau tada planavo atsikratyti Čarlzo Lučiano kartu su Al Kapone, Mejeriu Lanskiu ir Vito Genovese. Tačiau donas Maranzano neįvertino, kad naujoji gangsterių karta jau spėjo įgyti plačią įtaką ir ryšius. Tomas Lukezė, vienas iš artimų Maranzano žmonių, dirbo Lučianui.
1931 metų rugsėjo 10 dieną, po šešių mėnesių nuo Maserijos mirties, Lučiano sužinojo, kad kartu su Lanskiu bus pakviesti į Maranzano ofisą ir ten nužudyti. Prieš pat tai pas Salvatorės Maranzano atvyks mokesčių inspekcijos atstovai.
Kol Tomas Lukezė nukreipė boso dėmesį, keturi mokesčių inspektoriais apsimetę Lenskio vyrai išrikiavo prie sienos ir nuginklavo jo asmens sargybinius. Tada du įėjo į Maranzano kabinetą ir jį sušaudė. Iškart po to buvo nužudyta dar apie keturiasdešimt stambių kriminalinių figūrų, vienaip ar kitaip susijusių su Salvatore Maranzano ar Bosu Džo.
Po Maranzano valdžios sunaikinimo Lučiano tapo svarbiausia figūra Cosa Nostra pasaulyje, ir jam pavyko įgyvendinti seną svajonę - sujungti įvairias Niujorko kriminalines grupuotes į vieną organizaciją. Priešingai nei Maranzano, kuris bandė pasiekti neįmanomą - sujungti visas šalies grupuotes pagal Romos imperijos pavyzdį (save, aišku, laikė imperatoriumi), Lučiano sukūrė decentralizuotą struktūrą. Jis įkūrė teritorijų sistemą, kai kiekvienai šeimai priklausė tam tikra teritorija ir tam tikros veiklos sritys. Kas kur kokias teises turės, sprendžiama pasitarimuose, o ne karais. Jei kažkuri šeima nori kažkokios konkrečios teritorijos, ar atsiveria galimybės naujam verslui - visi šie dalykai taip pat sprendžiami pasitarimuose. Taip mafija galėjo daugiau koncentruotis į verslą, o ne į tarpusavio karus. Jei kažkuri šeima norėtų jėga išstumti kitą iš šios įtakos sferos, jai tektų kariauti ne tik prieš tą kitą, bet prieš Sindikatą: visas mafijos šeimas. Taip pat, bet kuri pašaliečių grupuotė, pabandžiusi varžytis su kažkuria šeima, atsiduria prieš visą Sindikatą. O tai tolygu savižudybei.
Taip "Laimingasis" Lučiano iš esmės pakeitė JAV mafijos organizaciją ir įsitvirtino kaip vienas įtakingiausių nusikalstamo pasaulio donų, kartu su Mejeriu Lanskiu, Džo Adoniu, Duče Šulcu, Luizu Lepke ir Franku Kostelo sudarydamas Komisiją - aukščiausią Sindikato valdžios organą. Komisijos sprendimų vykdymui užtikrinti egzistavo Murder, Inc. - profesionalių žudikų organizacija, vadovaujama Luizo Lepkės. Sindikatas galutinai įsigalėjo prohibicijos laikotarpio pabaigoje ir veikia iki dabar.
Ruzveltui tapus prezidentu, prasidėjo aktyvi kova prieš mafiją. Niujorko prokuroras Thomas E. Dewey vadovavo specialiam prieš Lučiano nukreiptam tyrimui ir bylai, kuri pasibaigė 1936 metų nuteisimu už vadovavimą didžiausiam JAV prostitucijos tinklui. Lučianui buvo paskirta nuo 30 iki 50 metų kalėjimo bausmė. Net įkalintas, gangsteris sugebėjo išlikti aktyviu Komisijos nariu. Jis įtariamas pagalba sabotuojant laivyno dokus.
Prasidėjus karui, JAV prireikė sąjungininkų išsilaipinimui Sicilijoje - ir Lučiano buvo puikus pasirinkimas. Įkalintas, tačiau turintis puikius ryšius su Sicilijos mafija, tuo metu persekiojama fašistinės policijos tiesioginiu Musolinio įsakymu net nesiskaitant su įstatymais. Už pagalbą kariuomenei 1946 metais "Laimingasis" Lučiano buvo lygtinai paleistas iš kalėjimo su sąlyga, kad grįš į Italiją.
Tų pačių metų gruodžio 22 dieną jis atvyko į Havanos konferenciją Kuboje, kur atgavo kontrolę Sindikatui. Konferencijoje jis taip pat įsakė nužudyti Bagsi Sygelį, per kurio klaidas ar nesąžiningumą Sindikatas Las Vege prarado iki 6 milijonų dolerių.
JAV specialiosioms tarnybos sužinojus, kad gangsteris Kuboje, Lučiano buvo priverstas grįžti į Italiją.
1957-aisiais iš aktyvios veiklos pasitraukus Frankui Kostelo, Vito Genovese pradėjo planuoti Lučiano nužudymą. Tačiau Lučiano ir Mejeris Lanskis apie tai sužinojo iš anksto ir įdavė Genovesę policijai. Jis buvo apkaltintas narkotikų auginimu ir prekyba. Įkalintas 1959-aisiais, buvęs bendražygis 1969 kalėjime mirė.
Lučiano mirė 1962 metais Neapolio tarptautiniame aerouoste nuo širdies smūgio ir buvo palaidotas Šv. Džono kapinėse Niujorke, kai federalinis teismas nutarė, kad kūnui netaikomi imigracijos ar deportacijos įstatymai.
| |||