10:53, 2 gruodžio 2020 versija taisyti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 167 keitimai S {{SavStr}} ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 15:39, 3 birželio 2022 versija taisyti anuliuoti Adamvs (aptarimas \| indėlis) 4 253 keitimai SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2: '''Kromanjoniečiai''' − taip vadinami anatomiškai šiuolaikiški žmonės, gyvenę Europoje prieš 40000−10000 metų,<ref name=eb>[https://www.britannica.com/topic/Cro-Magnon Encyclopaedia Britannica]</ref> Viurmo [[ledynmetis\|ledynmečio]] laikotarpiu.<ref>{{VLE\|IV\|\|\|[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cro-Magnono-zmones-61709 Kromanjoniečiai]}}</ref> Manoma, kad anksčiausiai kromanjoniečių kultūros pėdsakus pastebėjo Rubenas de La Vialė 1660 m. aptikęs piešinius Nijo urve Pirėnų kalnuose, tačiau jis juos palaikė nupieštais maždaug tuo pačiu metu. 1868 m. tiesiant kelią ties Prancūzijos Lez Ezi miesteliu [[Dordonė (upė)\|Dordonės]] upės slėnyje buvo atidengta ertmė Kro Manjono (''Cro Magnon'') uoloje, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo senovėje užgriuvusio urvo dalis. Joje geologas ~~Luji~~Lui Lartė (''Louis Lartet'') atrado šešių priešistorinių žmonių skeletų fragmentus, akmens įrankių, pervertų kriauklių, kaulo pakabukų ir išraižytus elnio ragus. Šie žmonės gyveno kaip [[neandertaliečiai]], naudojo akmens įrankius, apsistodavo urvuose, neaugino augalų ir tikriausiai nemokėjo statyti nuolatinių pašiūrių, tačiau skyrėsi nuo neandertaliečių savo anatomija, kuri buvo panaši į šiuolaikinių žmonių. Šie žmonės buvo pavadinti kromanjoniečiais. 1879 m. Ispanijoje Marselinas Sanzas de Santuola su dukterimi savo valdose Altamiros urve aptiko puikiai išsilaikiusių piešinių. Jis tikėjo jų giliu senumu, apie tai paskelbė. Nepaisant dėmesio ir Ispanijos karaliaus [[Alfonsas XII\|Alfonso XII]] apsilankymo urve, buvo netikima, kad pirmykščiai žmonės galėjo sukurti tokio lygmens meno kūrinius, kurie buvo dinamiškesni už viduramžių tapytojų darbus. De Santuola buvo kaltinamas slaptu piešinių padirbimu. Europoje buvo rasta daugiau urvų su kromanjoniečių palaikais ir nustatyta, kad jie gyveno atskirai nuo neandertaliečių. Atradus [[radiometrinis datavimas\|radiometrinio datavimo metodus]] nustatyta, kad neandertaliečiai yra žymiai senesni priešistoriniai žmonės: jų palaikai datuoti 300 000−30 000 metų senumu, kai kromanjoniečių − 35 000−10 000 metų senumu. Viena [[kaukolė]], rasta Kromanjone, datuota 32 000 metų senumu.<ref name=am>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Kromanjoniečiai pirmieji iš žmonių turėjo išsiskiriantį [[smakras\|smakrą]], jų smegenų tūris buvo apie 1600 cm³, šiek tiek didesnis nei dabartinių žmonių.<ref name=eb/> Kūnas buvo 166−171 cm aukščio, tikėtina, su išvystytu raumenynu. Kromanjoniečių galūnių žemutinės dalys proporcingai buvo ilgesnės už viršutines lyginant su neandertaliečiais, kas buvo kilmės iš šilto klimato kraštų požymis.<ref name=ehep>''Encyclopedia of Human Evolution and Prehistory'', Routledge, 2004, p. 337.</ref> Jie taip pat buvo apie 10 cm aukštesni už neandertaliečius, plokštesnio, platesnio veido su mažesne nosimi.<ref name=ehep/>

Kromanjoniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų