23:21, 17 gegužės 2022 versija taisyti 78.63.225.16 (aptarimas) →‎Struktūros Žyma: Atmesta ← Prieš tai darytas keitimas		23:50, 17 gegužės 2022 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 207 keitimai S netvarkingas papildymas Žyma: Anuliuoti Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: Branduolys yra didžiausia ląstelinė [[organelė]] gyvūninėse ląstelėse.<ref name="Lodish">{{Cite book\|last = Lodish\|first = H\|author2 = Berk A\|author3 = Matsudaira P\|author4 = Kaiser CA\|author5 = Krieger M\|author6 = Scott MP\|author7 = Zipursky SL\|author8 = Darnell J.\|title = Molecular Cell Biology\|publisher = WH Freeman\|edition = 5th\|year = 2004\|location = New York\|isbn = 0-7167-2672-6}}</ref> [[žinduoliai\|Žinduolių]] ląstelių branduolio diametras yra apie 6 [[mikrometras (vienetas)\|mikrometrus]] (µm), tai sudaro 10% viso ląstelės tūrio.<ref name="MBoC">{{Cite book\|year = 2002\|title = Molecular Biology of the Cell, Chapter 4, pages 191–234\|editor1 = Bruce Alberts\|editor2 = Alexander Johnson\|editor3 = Julian Lewis\|editor4 = Martin Raff\|editor5 = Keith Roberts\|editor6 = Peter Walter\|publisher = Garland Science\|edition = 4th}}</ref> Branduolyje esantis klampus skystis yra vadinamas [[nukleoplazma]] (arba kariolimfa), jo sandara yra panaši į [[citozolis\|citozolį]], randamą už branduolio ribų.<ref>{{Cite journal\|author = Clegg JS\|title = Properties and metabolism of the aqueous cytoplasm and its boundaries\|journal = Am. J. Physiol.\|volume = 246\|issue = 2 Pt 2\|pages = R133–51\|date = February 1984\|pmid = 6364846\|url = https://www.physiology.org/doi/pdf/10.1152/ajpregu.1984.246.2.R133}}</ref> Ląstelės branduolys atrodo tanki, sferinė arba netaisyklinga organelė. „Sausasis“ branduolys yra sudarytas iš: 9% DNR, 1% RNR, 11% histoninių baltymų, 14% liekamųjų baltymų ir 65% rūgštingųjų baltymų. Branduolio apvalkalas (lot. caryolemma) ląstelę dalija į dvi dalis- branduolį ir citoplazmą. Pro branduolio apvalkalą praeina sacharidai, polipeptidai ir net hemaglobinas, baltymai, druskos, aminorūgštys ir nukleotidai. Branduolio apvalkalas, kaip ir plazmolema, praleidžia tam tikras medžiagas abiem kryptimis. Branduolio apvalkalas skiriasi nuo plazminės membranos tuo, kad pažeistas neatsinaujina ir dėl to žūva pati ląstelė. Apvalkalas sudarytas iš dviejų membranų, kurias skiria 10-30 nm pločio tarpas, jis vadinamas branduolio apvalkalo talpykla. Apvalkalo membranos jungiasi su endoplazminio tinklo kanalais, medžiagos taip gali patekti į branduolio apvalkalo talpyklą ir iš jos. Ant branduolio apvalkalo taip pat yra ribosomų, todėl baltymų sintezė vyksta ir branduolyje, o susintezuoti baltymai patenka į apvalkalo talpyklą. Branduolys turi poras, kurios sudaro 20% apvalkalo paviršiaus. Kiekvienoje poroje yra sferinės ribonukleoproteidinės granulės, plonomis jungtimis susijusios su centrine granule. Branduolio apvalkalas svarbus ląstelės medžiagų apykaitai. Dėl medžiagų apykaitos vyksmų aktyvumo branduolio membranos gali sudaryti raukšles, iškyšulius ir didinti savo paviršiaus plotą. Kartu gali keistis ir branduolio apvalkalo talpyklos dydis. == Šaltiniai ==

Ląstelės branduolys: Skirtumas tarp puslapio versijų