09:42, 9 gegužės 2022 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 159 keitimai S Atmestas 88.119.96.98 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		10:48, 9 gegužės 2022 versija taisyti anuliuoti Adamvs (aptarimas \| indėlis) 4 239 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Lietuvos istorija}} '''Lietuvos Statutai''' – trys teisinių dokumentų rinkiniai, [[teisynai]], sukurti [[XVI amžius\|XVI]] a.]] ir apibrėžę [[LDK\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teisinės sistemos pagrindą iki pat [[1840]] m. == Teisinė sistema iki statutų == [[1468]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis]] patvirtino [[Kazimiero teisynas\|Kazimiero teisyną]], kuris kartu su [[Ponų taryba\|Ponų tarybos]] LDK leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą. == Statutų kūrimas == Kaip ir visoje Vidurio [[Europa\|Europoje]], [[XVI amžius\|XVI]] amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų. Pirmieji ketinimai [[kodifikacija\|kodifikuoti]] Lietuvos teisę pradėjo ryškėti [[1501]] m., kai [[Aleksandras\|Aleksandro]] nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas ~~seimui~~[[Abiejų Tautų Respublikos Seimas\|Seimui]] pristatytas tik [[1522]] m. Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių [[paprotinė teisė]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis\|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių]] privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė [[Rusų Tiesa]] ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi. === I Lietuvos Statutas === [[Vaizdas:Lithuanian_Statute_I.jpg\|thumb\|right\|~~150px~~255x255px\|I Lietuvos Statutas]] Statutas pradėtas rengti [[XVI a.amžius\|XVI]] a. pradžioje, [[1522]] m. Seimui pristatytas [[Mikalojus Radvila II\|Mikalojaus Radvilos II]] rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo [[Albertas Goštautas]], [[1522]] metais tapęs [[Lietuvos didysis kancleris\|LDK didžiuoju kancleriu]] ir [[Vilniaus vaivada]]. ~~I-asis~~Iasis Lietuvos Statutas (didikiškas), buvo sudarytas [[1529]] m., [[Ponų taryba\|Ponų Tarybos]] iniciatyva, valdant [[Žygimantas Senasis\|Žygimantui Senajam]]. Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas. Kaip teisės aktas ~~I-asis~~Iasis Lietuvos Statutas: * praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose; * įteisino valstiečių priklausomybę; * pakeitė teismų sistemą. I-asis Lietuvos Statutas sulygino [[Katalikai\|katalikų]] ir [[Stačiatikiai\|stačiatikių]] teises, jame ~~užfiksuota~~patvirtinta tai, kad ši teisė yra taikoma ir „graikų tikybos“ žmonėms. ~~Jame~~Šiuo statutu buvo teisiškai ~~įformintos~~įsteigtos LDK aukščiausiosios valdžios ir teismų institucijos: [[Ponų Taryba]] ir didžiojo kunigaikščio vietininko teismas. === II Lietuvos Statutas === [[Vaizdas:Statut Vialikaha Kniastva Litoŭskaha. Статут Вялікага Княства Літоўскага (1566).jpg\|thumb\|~~right\|150px~~307x307px\|II Lietuvos Statutas]] [[1529]] m. pasirodžius I-ajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti [[1564]] m., tačiau tuo metu vyko [[Livonijos karas]] prieš [[Rusijos carystė\|Maskvą]] ir tik [[1566]] m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė II Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos [[1564-1566 m. LDK reforma\|pavietų ir teismų reformos]]. II-asis Lietuvos Statutas priimtas [[1566]] m. Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą ~~seime~~Seime, renkamus bajorų [[Pavieto žemės teismas\|žemės teismus]], t. y., įteisino bajorų demokratiją. Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką. Eilutė 42: === III Lietuvos Statutas === [[Vaizdas:Statut Vialikaha Kniastva Litoŭskaha. Статут Вялікага Княства Літоўскага (1588).jpg~~\|right~~\|thumb\|~~150px~~190x190px\|III Lietuvos Statutas]] [[Vaizdas:GDL_Statute.jpg\|thumb\|right\|150px\|Lenkiškas III Lietuvos Statuto leidimas]]▼ Pamačius, kad ir antroji Statuto laida reikalauja pataisų, buvo pradėta rūpintis nauja Statuto laida dar tais pačiais [[1566]] m., tačiau trečia ir paskutinė laida teišėjo [[1588]] m. Šio Statuto patvirtinimas buvo viena iš svarbių lietuvių keltų sąlygų [[Zigmantas Vaza\|Zigmanto Vazos]] ~~elekcijoje~~rinkimuose. Į šį Statutą buvo įtraukti 1573 m. [[Varšuvos konfederacija\|Varšuvos konfederacijos]] principai, dėl to jis tapo visų LDK krikščioniškųjų konfesijų bajorų teise. III Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas ilgainiui sąlygojo ~~LDK~~Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo praradimą. == Santykis su kanonų, miestų, atskirų tautinių bendrijų teise == ▲[[Vaizdas:GDL_Statute.jpg\|thumb\|~~right\|150px~~200x200px\|Lenkiškas 1744 m. III Lietuvos Statuto leidimas\|kairėje]] Lietuvos Statutai faktiškai buvo bajorų teisė, dvasininkija į atskirą luomą nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesikišo į [[Kanonų teisė\|kanonų teisę]], buvo laikomas viršesniu už miestiečių turimą [[Magdeburgo teisė\|Magdeburgo teisę]], kuri buvo taikoma tik miestiečių tarpusavio santykiams reguliuoti. Nekrikščioniškos LDK etninės bendrijos ([[žydai]], [[karaimai]], [[totoriai]], [[čigonai]]) ir [[armėnai]] buvo išskiriami iš Lietuvos Statutų („besurmenai“) ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas, patvirtintas didžiojo kunigaikščio privilegijomis. == Reikšmė teisinėje sistemoje == [[Vaizdas:LT-2004-50litų-Statutas-b.png\|thumb\|Sidabrinė atmintinė 50 litų moneta 475-osioms Lietuvos Statuto metinėms\|191x191px]] Tiek [[personalinė unija\|personalinės unijos]] su Lenkija laikotarpiu (1385–1569 m.), tiek Abiejų Tautų Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savarankiškumo požymis. Visi jie buvo parašyti ~~senrusių~~[[rusėnų kalba]]. LDK teisynai paveikė kaimyninių šalių teisės raidą, pagal III Lietuvos Statutą buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. [[Rusijos carystė\|Rusijos]] [[Soboro teisynas]].

Lietuvos Statutai: Skirtumas tarp puslapio versijų