Virškinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
PUTIN XUILO
Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
S Atmestas 78.63.74.198 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
PUTIN XUILO{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. sausio}}
 
[[Vaizdas:Digestive system diagram lt.svg|miniatiūra|Žmogaus virškinimo sistema|300px]]
'''Virškinimas''' – procesas, kurio metu [[maistas]] yra paverčiamas [[monomeras|monomerinėmis]] medžiagomis, kurias [[organizmas]] ar [[ląstelė]] gali panaudoti tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar kaip energijos šaltinį.
 
Daugialąsčiuose organizmuose virškinimu paprastai užsiima [[virškinimo sistema]].
 
== Virškinimo būdai ==
Biologijoje skiriami tokie virškinimo būdai:
* '''Išorinis virškinimas''' – virškinimo fermentai išskiriami į [[ląstelė]]s ar organizmo išorę, virškina ten esančias maistines medžiagas, o skaidant susidariusios smulkios molekulės įsiurbiamos per ląstelės [[plazminė membrana|plazminę membraną]] arba kūno paviršių. Būdingas [[saprotrofija|saprotrofiniams]] grybams ir bakterijoms. Jį naudoja ir plėšrūs augalai.
** Atskiras išorinio virškinimo atvejis yra būdingas [[vorai|vorams]] ir kai kuriems kitiems gyvūnams, kurie virškinimo sultis sušvirkščia į nenurytą maisto objektą (pvz., voras į vabzdį), o po to susiurbia apvirškintas medžiagas ir baigia virškinti jau viduje.
* '''Ertminis virškinimas''' – virškinimo fermentai veikia specialiose kūno ertmėse (virškinimo traktas), o susidariusios smulkios molekulės įsiurbiamos pro ertmės sieneles. Ertminis virškinimas efektyvesnis už išorinį tuo, kad išorinio virškinimo metu dalis susidarančių molekulių išsisklaido aplinkoje ar jas įsisavina kiti organizmai.
* '''Viduląstelinis virškinimas''' – maisto objektai virškinami ląstelių viduje. Tai gali būti susiję su [[fagocitozė|fagocitoze]] arba [[autofagija]] (ląstelė lizosomose virškina savo dalis). Šis virškinimas būdingas vienaląsčiams organizmams (pvz., gyvūniniai [[pirmuonys]]), taip pat kai kuriems [[Daugialąstis organizmas|daugialąsčiams organizmams]].
* '''Simbiozinis virškinimas''' – virškinimas, kai organizmas virškinimui panaudoja virškinimo trakto viduje gyvenančius [[mikroorganizmas|mikroorganizmus]]. Pvz., [[termitai|termitų]] žarnyne gyvenantys bakterijos ir pirmuonys padeda virškinti [[celiuliozė|celiuliozę]], kurios nepajėgia virškinti patys tiesiogiai, kadangi gyvūnai nesugeba sintetinti [[celiulazė|celiulazių]].
 
== Virškinimo procesai ==
Virškinimas susideda iš kelių etapų:
* maisto objektų smulkinimas. Susmulkintas maistas lengviau ryjamas ir sparčiau virškinamas:
** kramtymas – mechaninis maisto smulkinimas. Pvz., žinduoliai kramto [[dantis|dantimis]], plėšrūs paukščiai drasko [[snapas|snapu]], vabalai smulkina graužiamuoju burnos aparatu ir t. t.
** emulsinimas (emulgavimas) – maisto [[riebalai|riebalų]] lašeliai susmulkinami ir paverčiami [[emulsija]] virškinamo maisto tyrėje. Stuburiniuose emulsinimą užtikrina su [[tulžis|tulžimi]] į [[dvylikapirštė žarna|dvylikapirštę žarną]] išskiriamos [[tulžies rūgštys]]. Emulsijos smulkūs lašeliai turi žymiai didesnį paviršių, negu tie patys neemulsuoti riebalai.
* stūmimas – [[peristaltika|peristaltiškai]] susitraukiant virškinimo trakto ([[stemplė]]s, skrandžio, žarnų) sienelėms ryjamas maistas, maisto tyrelė stumiama toliau, šalinamos išmatos.
** stūmimas priešinga kryptimi (''antiperistaltika'') – peristaltinėms sienelių raumenų susitraukimo bangoms slenkant priešinga kryptimi tyrė sulaikoma tiesiojoje žarnoje, kad iš jos būtų įsiurbiami vanduo, jonai, vitaminai. Antiperistaltiniai susitraukimai vyksta ir [[vėmimas|vemiant]].
* makromolekulių ir kitų stambių molekulių skaidymas į smulkias.
* rūgštingumo keitimas – virškinimo fermentai veikia tam tikros reakcijos terpėje. Pvz., žmogaus burnoje, stemplėje ir žarnose reakcija bazinė, o skrandyje – rūgštinė. Skrandyje reakciją rūgština skrandžio [[gleivinė]], išskirdama šiek tiek [[druskos rūgštis|druskos rūgšties]]. Tuo tarpu dvylikapirštėje druskos rūgštį neutralizuoja. Virškinant viduląsteliniu būdu lizosomose terpė taip pat rūgštinama.
* įsiurbimas – virškinimo metu susidariusios smulkios molekulės ir dalis su maistu patekusių [[jonas (dalelė)|jonų]] ir vanduo įsiurbiami į audinius (kraują).
* virškinimo atliekų šalinimas – nesuvirškintos medžiagos šalinamos laukan pro šalinamąją angą. Gyvūnai, neturintys šalinamosios angos, šalina pro burnos angą (pvz., [[Blakstienotosios kirmėlės|planarijos]]).
 
== Virškinimas žmogaus organizme ==
[[Žmogus]] turi gerai išsivysčiusią [[virškinimo sistema|virškinimo organų]] sistemą, kurią sudaro virškinimo traktas ir virškinimo [[liauka|liaukos]]:
* Virškinimo traktą sudaro: [[burnos ertmė]], [[ryklė]], [[stemplė]], [[skrandis]], [[žarnynas]] ir [[išeinamoji anga]].
* Virškinimo liaukos yra šios: [[seilių liaukos]], [[skrandis|skrandžio liaukos]], [[kepenys]], [[kasa]], [[plonoji žarna|plonųjų žarnų]] liaukutės. Liaukų pagaminti [[fermentas|fermentai]] netirpias maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.
 
[[Burna|Burnoje]] [[Vandenilio potencialas|pH]] šarminė. Joje skaidomas [[krakmolas]]. Skrandyje fermentas [[pepsinas]] skaido [[baltymas|baltymus]]. Taip pat skrandyje skaidomi pieno riebalai, kiaušinio trynys, majonezas. [[Dvylikapirštė žarna|Dvylikapirštėje žarnoje]] emulguojami [[riebalai]]. Kasos fermentai: [[lipazė]] skaido riebalus į [[glicerolis|glicerolį]] ir [[riebalų rūgštys|riebalų rūgštis]], [[maltazė]] skaido [[maltozė|maltozę]] iki [[gliukozė]]s, [[tripsinas]] skaido baltymus iki [[aminorūgštys|aminorūgščių]]. [[storoji žarna|Storojoje žarnoje]] įsiurbiamas [[vanduo]] ir mineralinės medžiagos. Joje gyvenančios ''E. coli'' [[bakterija|bakterijos]] gamina [[vitaminas B|B]], [[vitaminas H|H]], [[vitaminas K|K]] vitaminus.
 
[[Kategorija:Virškinimo sistemos fiziologija]]