Trakų apskritis (1413–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S panaikinta Kategorija:Dzūkijos istorija naudojant HotCat Žyma: Rankinis atšaukimas |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
Eilutė 39:
Didžiąją dalį istorijos apskritis apėmė teritorijas, kur dabar yra [[Trakų rajonas|Trakų]], [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]], [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių]], [[Alytaus rajonas|Alytaus]], [[Varėnos rajonas|Varėnos]], [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų]], [[Lazdijų rajonas|Lazdijų]], [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]] rajonų savivaldybės. Nemaža dalimi sutampa su etnografiniu [[Dzūkija|Dzūkijos]] regionu.
Sudarymo metu apskričiai priklausė [[Trakų valsčius|Trakų]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarių]], [[Merkinės valsčius|Merkinės]], [[Lazdijų valsčius|Lazdijų]], [[Valkininkų valsčius|Valkininkų]], [[Nemunaičio valsčius|Nemunaičio valsčiai]]. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo priskaičiuojama 8154 [[dūmas|dūmų]]<ref>Powiat trocki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. Tom V: Kutowa Wola — Malczyce. — Warszawa, 1884. S. 339</ref>, t. y. apie 112 tūkst. gyventojų.
Prasidėjus [[ATR padalijimai|ATR padalinimams]], [[1791]] m. iš pietinės Trakų apskrities dalies sudaryta [[Merkinės apskritis]]. 1795 m. rytinė dalis atiteko Rusijos imperijai (įjungta į [[Vilniaus gubernija|Vilniaus guberniją]]), o vakarinė dalis (į vakarus nuo Nemuno) - [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]] (įjungta į [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentą]]).
| |||