51 Pegasi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas citavimo šablonų tvarkymas (penktas etapas). |
Nėra keitimo santraukos Žyma: Nevienareikšmės nuorodos |
||
Eilutė 20:
'''51 Pegasi''' – už 15,6 parsekų (50,9 [[Šviesmetis|šviesmečių]]) nuo Žemės esanti žvaigždė<ref name="hipparcos"> {{cite web | url=http://webviz.u-strasbg.fr/viz-bin/VizieR-5?-out.add=.&-source=I/311/hip2&recno=112974 | title=HIP 113357 | work=Hipparcos, the New Reduction | author=van Leeuwen, F. | year=2007 | accessdate=2009-12-09}}</ref> Pegaso [[Žvaigždynas|žvaigždyne]]. Tai pirmoji į Saulę panaši žvaigždė, kurios orbitoje atrasta [[planeta]] ([[51 Pegasi b]]).
Apie [[Egzoplaneta|egzoplanetos]] galimą atradimą šalia Pegaso 51 1995 m. spalio 6 d. pranešė [[Michel Mayor]] ir [[Didier Queloz]].<ref name="mayorqueloz">{{cite journal | url=http://owww.phys.au.dk/~hans/exo/paper01.pdf | author=Mayor, Michael; Queloz, Didier | title=A Jupiter-mass companion to a solar-type star | journal=Nature | year=1995 | volume=378 | issue=6555 | pages=355–359 | doi=10.1038/378355a0 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
== Savybės ==
Pegaso 51 yra 5,5 [[Ryškis|ryškio]] gelsva [[žvaigždė]], spindinti dešinėje nuo Pegaso kvadrato. Jos spektras – (G2, 5V). Manoma, kad šiai žvaigždei yra 6,1-8,1 mlrd. metų, o tai reiškia, kad ji kiek senesnė už Saulę. Be to, jos skersmuo 24 % didesnis (1,9 mln. km), žvaigždė 11 % masyvesnė. Energijos spinduliuoja 1,8 karto daugiau už Saulę.
== Planetos mįslė==
▲Pegaso 51 yra 5,5 [[Ryškis|ryškio]] gelsva žvaigždė, spindinti dešinėje nuo Pegaso kvadrato. Jos spektras – (G2, 5V). Manoma, kad šiai žvaigždei yra 6,1-8,1 mlrd. metų, o tai reiškia, kad ji kiek senesnė už Saulę. Be to, jos skersmuo 24 % didesnis (1,9 mln. km), žvaigždė 11 % masyvesnė. Energijos spinduliuoja 1,8 karto daugiau už Saulę. [[Spektras|Spektro]] linijų išplitimo pobūdis rodo, kad ji, kaip ir Saulė, sukasi aplink savo ašį 2 km/s greičiu.
[[1995 m.|1995]] m. sukaupus pirmuosius mokslinių stebėjimų duomenis, [[Astronomas|astronomai]] M. Mejeris (''Michel Mayor'') ir D. Kvelas (''Didier Queliez'') tų pačių metų spalio 6 d. [[Florencija|Florencijoje]] vykusios konferencijos metu paskelbė apie galimą Pegasi 51, [[Planeta|planetos]] atradimą. Netrukus jų atradimą patvirtino kolegos amerikiečiai − didelę [[Radialinis greitis|radialinio greičio]] matavimo patirtį turintys Džefris Mersis (''Geoffrey Marcy'') ir Polas Batleris (''Paul Butler''), stebėję Pegasi 51, [[Liko observatorija|Liko observatorijos]] ([[Kalifornija]], JAV) 3 m skersmens [[Teleskopas|teleskopu]]. Pasak jų, radialinio greičio kitimo periodas toks pat − 4,23 d., amplitudė − 55 m/s. Iš kitimo kreivės – simetriškos sinusoidės matosi, kad planeta skrieja apskrita orbita. Ši planeta gali būti 150 kartų masyvesnė už [[Žemė|Žemę]]. Iš jos žvaigždė atrodytų 20 kartų didesnė už mūsų įprastą Saulę. Manoma, kad planeta atmosferos neturi, nes artimos žvaigždės vėjas būtų ją nuplėšęs.
Pasak astronomų M. Mejerio ir D. Kvelo, atrastoji planeta skrieja vos per 7,6 mln. km nuo savo žvaigždės. Tai
Kitose observatorijose įrodyta, kad Pegasi 51 nepulsuoja ir nerodo kokių nors periodinių aktyvumo požymių. [[Spektras|Spektro]] linijų išplitimo pobūdis rodo, kad ji, kaip ir Saulė, sukasi aplink savo ašį 2 km/s greičiu. Neradus spindesio kitimų, didesnių nei 0,002 ryškio, paaiškėjo, kad palydovas žvaigždės neužstoja, jo orbita su regėjimo kryptimi sudaro bent 5° laipsnių kampą.
Per kelis mėnesius buvo patikslinta Pegasi 51 masė (0,95 Saulės masės), ir amžius (8 mlrd m.). Būdama 3 mlrd. metų vyresnė už saulę, Pegasi 51 yra labiau evoliucionavusi, t. y. išsipūtusi (skersmuo 1,9 mln. km arba 1,4 saulės skersmens) ir atvėsusi (5700K, saulės 5780K). Energijos spinduliuoja 1,8 karto daugiau už saulę.
==Vėlesni moksliniai tyrimai ir planetos teorijos egzistavimo, paneigimas==
Mokslininkai teoretikai įrodinėjo, kad tokia masyvi planeta apskritai negalėtų susidaryti arčiau [[Saulė|Saulės]] negu [[asteroidų žiedas]], [[Jupiteris|Jupiterio]] dydžio planetai čia dar nebūtų ledo ir dujų, o 3500 kartų didesniam už Saulės Merkurijų neužtektų dulkių. Lieka vienintelė galimybė: Pegasi 51 palydovė − planeta milžinė − susidarė toli nuo savo žvaigždės, tačiau laikui bėgant priartėjo iki dabartinės 4,23 d. periodo orbitos. Buvo iškelta teorija, kad "kritimo priežastis" galėjo būti tirštas [[Proplanetinis diskas|proplanetinės medžiagos]] diskas, susidūrimas su kita planeta, o gal net kita žvaigžde, skriejusi arti ir pastūmėjusią masyvią planetą savosios žvaigždės link. Kol astronomai ginčijosi, kaip tokia masyvi planeta galėjo atsirasti prie savo žvaigždės, buvo atliktas naujas mokslinis tyrimas Kalifornijoje. Nuo [[1994 m.|1994]] m. balandžio mėn. M. Mejeris ir Kvelas tyrė 142 žvaigždes. Žvaigždės Pegasi 51 spektre buvo išmatuota apie 5000 linijų.
[[Maunt Palomaro observatorija|Maunt Palomaro observatorijoje]] ([[JAV]]) žvaigždę Pegasi 51 bandyta fotografuoti [[Interferometras|interferometru]], t. y. iškart dviem per 110 m vienas nuo kito esančiais teleskopais. Nuotraukoje gautas šiek tiek pailgas žvaigždės vaizdas piršo mintį, kad Pegasi 51 turi ne planetą, o blausiai šviečiančią palydovę. Pastebėta, kad ji nerodė kitų [[Dvinarė žvaigždė|dvinarėms žvaigždėms]] požymių.
▲Pasak astronomų M. Mejerio ir D. Kvelo, atrastoji planeta skrieja vos per 7,6 mln. km nuo savo žvaigždės. Tai reiškia, jog ši planeta skrieja 8 kartus arčiau savo žvaigždės negu [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]] nuo Saulės. Manoma, kad paviršius gali būti įkaitęs iki 1300° C, t. y. iki raudonumo. Iš kitimo kreivės – simetriškos sinusoidės matosi, kad planeta skrieja apskrita orbita. Ši planeta yra 150 kartų masyvesnė už [[Žemė|Žemę]]. Iš jos žvaigždė atrodytų 20 kartų didesnė už mūsų įprastą Saulę. Manoma, kad planeta atmosferos neturi, nes artimos žvaigždės vėjas būtų ją nuplėšęs.
== Nuorodos ==
| |||