Keiksmažodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildyta
Perrašytas, dabar yra šaltinis
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Russian economy, go fuckyourself.jpg|thumb|Keiksmažodžio naudojimas [[2022 m. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą|2022 m. Ukrainos–Rusijos karo]] plakate, saviems drasinti ir priešui demoralizuoti. Viena raidė pakeista žvaigždute.]]
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. lapkričio}}
'''Keiksmažodis''' – [[tabu]] žodis, kuris priimtinomis aplinkybėms gali būti panaudotas labai stipriai emocijai perteikti. Žmonės greičiausiai keikiasi nuo pat kalbos atsiradimo.
 
Pirminė keiksmažodžių funkcija yra emocinė. Neretai tuo pačiu keiksmažodžiu galime išreikšti visą emocijų spektrą, nuo pykčio ir didelio pažeminimo iki džiaugsmo ir susižavėjimo. Tačiau kartais keiksmažodžiai tampa pertarais arba pauzių užpildais: tokiu atveju jų emocinis atspalvis nublanksta.
'''Keiksmažodis''' – [[žodis]] (paprastai [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[jaustukas]], [[veiksmažodis]]), kuris suprantamas kaip [[įžeidimas]], grubumas, [[vulgarumas]].
 
Keiksmažodžiai yra susiję su tuo, kas visuomenėje yra tabu. Dabar tai dažniai lytiškumo temos dažnai įvairios kūno išskyros. Praeityje ženklių tabu būta mitologijoje (''po perkūnais, eik velniop''), tabu buvo taip pat ir kai kurie gyvūnai (''tu rupūže, eik šunims šėko pjauti''). Švelnesnė keiksmažodžių grupė yra nerealūs palinkėjimai (''kad tu šaukšte prigertum''). Sovietmečiu į lietuvių kalbą atėjo daug rusiškų keiksmažodžių, manoma kad juos atnešė kalėjimų kultūra. <ref>Adelė Meškinytė (2021). Kodėl keikiamės rusiškai ir kokie keiksmai Lietuvoje vartojami dažniausiai? [https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomi-lietuva/kodel-keikiames-rusiskai-ir-kokie-keiksmai-lietuvoje-vartojami-dazniausiai-1162-1604170 15min.lt]</ref>
Dauguma keiksmažodžių siejasi su lytiniais organais, lytiniais santykiais, išmatomis ar kitais [[tabu]]. Jie yra nekultūringo [[žodynas|žodyno]] dalis, naudojami kaip [[įterpinys|įterpiniai]].
 
Oficialiojoje, intelektualinėje kalboje keiksmažodžiai nevartojami. Viešojoje erdvėje keiksmažodžių vartojimui taikoma [[cenzūra]].
Keiksmažodžiai vartojami skirtingais tikslais:
* įžeisti, pažeminti žmogų
* kaip neigiamų emocijų jaustukas
* kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis
* kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje
* kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką
 
Kare keiksmažodžiu kai kada atsakoma į priešo pusės reikalavimą pasiduoti (tokie atvejai kaip [[Nuts!]], [[Russkij vojennyj korabl, idi na chuj!]], daug keiksmažodžių turėjo ). Tuo norima pasakyti jog pasiduoti neketinama, pasigailėjimo neprašoma ir derėtis nepasiduodant nematoma dėl ko. Toks atsakymas nėra tiesiog emocinė iškrova, jis apgalvojamas tiek pat kaip ir bet kuris kitas atsakymas.
Keiksmažodžių vartojimas priklauso nuo socialinės terpės. Paprastai keiksmažodžius gausiausiai vartoja žemo [[išsilavinimas|išsilavinimo]], prasčiausio [[socialinis sluoksnis|socialinio sluoksnio]] asmenys. Be to, keiksmažodžiai dažniau skamba vyriškose kompanijose, o mišriose ar moteriškose jų privengiama. Oficialiojoje, intelektualinėje kalboje keiksmažodžiai laikomi tabu. Viešojoje erdvėje keiksmažodžių vartojimui taikoma [[cenzūra]].
 
== Šaltiniai ==
Kare keiksmažodžiu kai kada atsakoma į priešo pusės reikalavimą pasiduoti (tokie atvejai kaip [[Nuts!]], [[Russkij vojennyj korabl, idi na chuj!]]). Tuo norima pasakyti jog pasiduoti neketinama, pasigailėjimo neprašoma ir derėtis nepasiduodant nematoma dėl ko. Toks atsakymas nėra tiesiog emocinė iškrova, jis apgalvojamas tiek pat kaip ir bet kuris kitas atsakymas.
{{išn}}
 
{{Vikižodynas|keiksmažodis|no=T}}