|
[[Vaizdas:The-queens-dominions.jpg|thumb|Britų imperijos žemėlapis karalienės Viktorijos valdymo metu (XIX a. pab.). Dominijomis pažymėtos karūnos valdomos teritorijos.]]
[[Vaizdas:Tapestry of bayeux10.jpg|thumb|Halio kometos pasirodymas 1066 m.]]
'''Dominija''' – autonominė valstybė, įėjusi į [[Britų imperija|Britų imperiją]] ir pripažinusi jos karalių valstybės vadovu. Formalaus dominijos statuso apibrėžimo nebuvo. Dominijos statusą pirmoji gavo [[Kanada]] ([[1867]] m.), vėliau – [[Australija]] ([[1901]] m.), [[Naujoji Zelandija]] ([[1907]] m.), [[Pietų Afrikos Sąjunga]] ([[1910]] m.), [[Niufaundlandas]] ([[1917]] m. ), [[Airija]] (1921 m.). Imperijos konferencijos [[1926]] m. paskelbtame pareiškime Jungtinė Karalystė ir dominijos įvardijamos autonominėmis Britų imperijos bendrijomis, jų statusas esąs lygus, jos niekaip nėra subordinuotos viena kitai (nei vidaus, nei užsienio reikaluose); šalis vienijanti ištikimybė monarchui. [[Vestminsterio statutas]] [[1931]] m. įtvirtino dominijos suverenumą – pripažino teisę savarankiškai priiminėti įstatymus.
'''Halio kometa''' – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių [[Kometa|kometų]]. Pasirodo vidutiniškai kas 75–76 metus. Paskutinį kartą pasirodė [[1986]] m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m. Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.
[[1949]] m. buvo nutarta, kad visateisėmis [[Tautų Sandrauga|Sandraugos]] narėmis šalys gali būti ir nepripažindamos britų monarcho savo suverenu. 1949 m. dominijos statuso atsisakė Airija, o Niufaundlandas įstojo į Kanados konfederaciją. [[1961]] m. dominijos statuso atsisakė Pietų Afrikos Sąjunga. Daugelis buvusių dominijų priklauso Tautų Sandraugai.
Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą [[Jeruzalė]]s istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai [[Danelagas|normandai užkariavo Angliją]]. [[1301]] m. dailininkas [[Džotas di Bondonė]], pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip [[Betliejaus žvaigždė|Betliejaus žvaigždę]]. Pavadinta anglų matematiko ir astronomo [[Edmond Halley]] (1656–1742), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. [[XVII amžius|XVII a.]] kometą stebėjo [[Kepleris]] ir [[Niutonas]]. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline [[orbita]]. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m. nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino [[Johann Georg Palitzsch]] ir [[Christian Gärtner]]. XX a. per perihelį kometa praskriejo [[1910]] ir [[1986]] m. [[1986]] m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“ (600 km), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km). „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus.
'''[[Halio kometaDominija|Daugiau…]]'''
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
|
