Mangas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nukreipiama į Indinis mangas |
Pašalintas nukreipimas į Indinis mangas Žyma: Pašalintas nukreipimas |
||
Eilutė 1:
'''Mangas''' — valgomas [[kaulavaisis]], kurį mezga [[indinis mangas|indinio mango medis]]. Manoma, kad mangai kilo iš regiono tarp [[Mianmaras|Mianmaro]], [[Bangladešas|Bangladeše]] ir šiaurės rytų [[Indija|Indijoje]].<ref>{{Citation|last=Lizada|first=C.|title=Mango|date=1993|url=http://dx.doi.org/10.1007/978-94-011-1584-1_8|work=Biochemistry of Fruit Ripening|pages=255–271|place=Dordrecht|publisher=Springer Netherlands|doi=10.1007/978-94-011-1584-1_8|isbn=978-94-010-4689-3|access-date=2021-09-29}}</ref> Indinio mango medis nuo senų laikų auginamas [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių]] Azijoje, dėl to esti dviejų kultivarų: „indiško tipo“ ir „Pietryčių Azijos tipo“.<ref>{{cite journal |last1=Kuhn |first1=David N. |last2=Bally |first2=Ian S. E. |last3=Dillon |first3=Natalie L. |last4=Innes |first4=David |last5=Groh |first5=Amy M. |last6=Rahaman |first6=Jordon |last7=Ophir |first7=Ron |last8=Cohen |first8=Yuval |last9=Sherman |first9=Amir |title=Genetic Map of Mango: A Tool for Mango Breeding |journal=Frontiers in Plant Science |date=20 April 2017 |volume=8 |pages=577 |doi=10.3389/fpls.2017.00577|pmid=28473837 |pmc=5397511 |doi-access=free }}</ref><ref>{{cite journal |last1=Warschefsky |first1=Emily J. |last2=Wettberg |first2=Eric J. B. |title=Population genomic analysis of mango (''Mangifera indica'') suggests a complex history of domestication |journal=New Phytologist |date=2019 m. birželis |volume=222 |issue=4 |pages=2023–2037 |doi=10.1111/nph.15731|pmid=30730057 |doi-access=free }}</ref> Taip pat valgomus kaulavaisius, vadinamus mangais, veisia kitos ''[[Mangifera]]'' genties augalų rūšys. Šie paprastai sutinkami [[Malezija|Malezijos]] ekoregione.<ref name="Sherman">{{cite journal |last1=Sherman |first1=Amir |last2=Rubinstein |first2=Mor |last3=Eshed |first3=Ravit |last4=Benita |first4=Miri |last5=Ish-Shalom |first5=Mazal |last6=Sharabi-Schwager |first6=Michal |last7=Rozen |first7=Ada |last8=Saada |first8=David |last9=Cohen |first9=Yuval |last10=Ophir |first10=Ron |title=Mango (Mangifera indica L.) germplasm diversity based on single nucleotide polymorphisms derived from the transcriptome |journal=BMC Plant Biology |date=2015 m. gruodis |volume=15 |issue=1 |pages=277 |doi=10.1186/s12870-015-0663-6|pmid=26573148 |pmc=4647706 }}</ref>
Pasaulyje yra keli šimtai mango kultivarų, auginamų visuose žemynuose. Europoje mangus augina [[Italija]] ir [[Malta]]. Priklausomai nuo kultivaro, mango vaisius gali skirtis dydžiu, forma, saldumu, odelės ar minkštimo spalva. Pastaroji gali būti geltona, aukso spalvos, žalia arba oranžinė.<ref name="Morton">{{cite book |last=Morton|first=Julia Frances|date=1987 |title=Mango. In: Fruits of Warm Climates |publisher=NewCROP, New Crop Resource Online Program, Center for New Crops & Plant Products, Purdue University |pages=221–239 |url=https://www.hort.purdue.edu/newcrop/morton/mango_ars.html|isbn=978-0-9610184-1-2}}</ref> Mango yra [[Indija|Indijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Filipinai|Filipinų]] [[nacionalinis vaisius]],<ref>{{cite web|title=Pakistani mango: The king of fruits | date = 2019 m. rugpjūčio 13 d| url = https://www.arabnews.com/node/1539616/world | publisher = ArabNews}}</ref><ref>{{Cite web|title=Mangoes In The Philippines|url=https://croplife.org/news-views/sharing-the-story/mangoes-from-the-philippines/|website=CropLife}}</ref> o mango vaismedis — [[Bangladešas|Bangladešo]] [[nacionalinis medis]].<ref name="bdnews24.com">{{cite web |url=http://bdnews24.com/bangladesh/2010/11/15/mango-tree-national-tree |title=Mango tree, national tree |date=2010 m. lapričio 15 d|access-date=2013 m. lapkričio 16 d}}</ref>
== Maistingumas ==
Mango vaisiuje yra gausu [[vitaminas C|vitamino C]] ir [[folio rūgštis|folio rūgšties]]. 100 g energinė vertė — 60 [[kcal]]. Yra 15 g angliavandenių, 13,7% cukrų, 1,6% maistinių skaidulų, 0,38 g riebalų, 0,82 g baltymų.<ref>[https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/1102670/nutrients Maistingumas USDA duomenų bazė]</ref>
== Produkcija ==
{| class="wikitable" style="float:right; clear:left; width:18em; text-align:center;"
|-
! colspan=2|Mangų* produkcija 2020 metais
|-
! style="background:#ddf; width:75%;"| Valstybė
! style="background:#ddf; width:25%;"| <small>(milijonai [[tona|tonų]])</small>
|-
| {{INDv}} ||24,7
|-
| {{IDNv}} ||3,6
|-
| {{CHNv}} ||2,4
|-
| {{MEXv}} ||2,4
|-
| {{PAKv}} ||2,3
|-
| {{BRAv}} ||2,1
|-
| '''Pasaulis''' || '''54,8'''
|-
|colspan=2|<small>* įskaitant [[Mangostaninė garcinija|mangostanines garcinijas]] ir [[guavos|guavas]].</small><br /><small>Šaltinis: [[JTO|Jungtinių Tautų]] [[FAOSTAT]]</small><ref name="faostat">{{cite web|url=http://www.fao.org/faostat/en/#data/QC|title= Production of mangoes, mangosteens, and guavas in 2020, Crops/Regions/World list/Production Quantity (pick lists)|date=2022|publisher=UN Food and Agriculture Organization, Corporate Statistical Database (FAOSTAT)|access-date=2022 m. sausio 13 d}}</ref>
|}
== Šaltiniai ==
{{išn}}
== Nuorodos ==
{{biolog-stub}}
[[Kategorija:Vaisiai]]
| |||