Lobizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[File:Lt Gov Tim Murray and Jackie Doherty (467401670).jpg|thumb|
▲[[File:Lt Gov Tim Murray and Jackie Doherty (467401670).jpg|thumb|Lovelo mokyklų komiteto narė bando įtikinti [[Masačusetsas|Masačusetso]] [[gubernatorius leitenantas|gubernatorių leitenantą]] [[Tim Murray]] (centre) skirti daugiau finansavimo mokykloms per demokratų partijos sutitikimą 2007 m.]]
'''Lobizmas''' ({{en|lobby}} 'koridorius, kuluaras') – [[visuomenė]]s narių, grupių ar atskirų individų veikla siekiant daryti įtaką [[valdžia|valdžios]] atstovų sprendimams.
== Istorija ==
Nors tam tikras lobizmo apraiškas galima aptikti [[Senovės Graikija|senovės Graikijoje]] ir [[Roma|Romoje]], tačiau modernaus lobizmo pradžia yra siejama su XVIII amžiaus pabaiga [[JAV]]. Tuometinė žiniasklaida bei visuomenė lobizmą laikė abejotinos reputacijos praktika, kuri kenkė [[Demokratija|demokratijai]] ir buvo smerkiama.<ref>http://www.publicaffairslinks.co.uk/</ref> Nors visuomenėje lobizmas buvo vertinamas neigiamai, pirmą kartą jį sureguliuoti ir pradėti lobistų registraciją nesėkmingai buvo pabandyta tik 1928 metais. Federalinis lobizmo reguliavimo aktas JAV buvo priimtas po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] – jame apibrėžtas lobizmas, lobistams numatytos tam tikros pareigos (pavyzdžiui, registruotis, deklaruoti savo interesus, pajamas ir pan.) ir sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą.
== Interesų grupės ==
Lobizmu gali užsiimti pavieniai asmenys arba jų grupės, vadinamos interesų grupėmis. Remiantis [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] 2003 metų ataskaita, 2000 metais [[Briuselis|Briuselyje]] ir jo apylinkėse buvo apie 2600 registruotų interesų grupių, turinčių pastovius biurus.<ref>http://ec.europa.eu/civil_society/interest_groups/docs/workingdocparl.pdf</ref> Iš jų maždaug trečdalis buvo Europos prekybos asociacijos, penktadalis – komercijos konsultantai, maždaug po 10 proc. – nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, nacionalinio verslo asociacijos, apie 5 proc. – tarptautinės organizacijos ir apie 1 proc. – ekspertų grupės.
Interesų grupės paprastai skirstomos pagal atstovaujamus interesus. Europos Komisija juos siūlo skirstyti į dvi grupes – verslo arba visuomenės interesus. Visuomenės interesams atstovauja pelno nesiekiančios organizacijos arba jo siekiančios (pavyzdžiui, teisininkai, konsultantai).
eilutė 17 ⟶ 16:
== Lobistų tipai ==
''Kontraktiniai lobistai'' – pagal sutartį dirbantys lobistai, gaunantys atlyginimą už savo darbą. Šiam tipui priskirtini ir visi [[Vyriausioji tarnybinės etikos komisija|Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje]] (toliau – VTEK) registruoti lobistai, teikiantys ataskaitas VTEK ir deklaruojantys pajamas, gaunamas už lobistinę veiklą.
''Etatiniai lobistai'' – organizacijų ir įmonių vadovai, prezidentai, direktoriai, atstovai ryšiams su visuomene, kurie atstovauja vienam klientui.
eilutė 34 ⟶ 33:
* ''Tinkama informacijos pateikimo forma''. Svarbu suprasti politikų norus, kokiu būdu [[informacija]] turėtų būti pateikta: kokios apimties, raštu ar žodžiu, pateikta konsultanto ar grupės vadovo.
* ''Informacijos pateikimas tinkamu metu''. Informacija bus ne tokia efektyvi arba visai neišgirsta, jei nebus pateikta tinkamiausiu bendravimo su [[valstybės tarnautojas|valstybės tarnautoju]] metu.
* ''Perduodama informacija turi tinkamai išreikšti problemą''. Net įvykdžius keturis pirmuosius reikalavimus, sėkmės nepavyktų pasiekti, jeigu lobistų grupė nepajėgs paveikti problemos sprendimo
== Lobizmo padariniai ==
eilutė 44 ⟶ 43:
Kadangi tik maža informacijos dalis apie lobistinę veiklą bei jos rezultatus yra prieinama visuomenei, lobizmą reglamentuojančiomis teisės normomis siekiama suteikti jam skaidrumo. Kaip 1992 metais teigė JAV senatorius Carl Levin, „lobistinę veiklą reglamentuojančių įstatymų paskirtis – pasakyti žmonėms, kam, kiek ir kieno interesais mokama už lobistinę veiklą ir kurioje srityje ji vykdoma“.<ref>Sen. Carl Levin, Hearing on S. 2279, Senate Subcommittee on Oversight of Government Management, Committee on Governmental Affairs, Washington, D.C. (Mar. 26, 1992)</ref> Lobistinė veikla gali būti reglamentuojama teisės aktais, elgesio kodeksais, interesų deklaravimu, papročiais ir pan. Nuo pasirinkto teisinio reglamentavimo modelio priklauso visuomenės informavimas apie lobistinę veiklą.<ref>http://vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=480:kam-reikalingi-teiss-aktai-reglamentuojantys-lobistin-veikl&catid=23&Itemid=38</ref> Lobizmą galima reglamentuoti dvejopai:
* ''Teisės aktai ir juos įgyvendinančios institucijos''. Pavyzdžiui, nuo 2000 metų Lietuvoje lobistinę veiklą reglamentuoja Lobistinės veiklos įstatymas. Jis apibrėžia pagrindines sąvokas, nustato lobizmui priskiriamas veiklas, lobistų teises bei pareigas, jų registracijos tvarką, atskaitingumo reikalavimus. Lobistais Lietuvoje gali tapti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Lobistinės veiklos priežiūrą vykdo
*
* ''Pilietinės visuomenės kuriamos ir įgyvendinamos priemonės''. Pavyzdžiui, 2008 metais Jungtinėje Karalystėje įkurtas Lobistinės veiklos skaidrumo aljansas (''The Alliance for Lobbying Transparency'').<ref>http://www.lobbyingtransparency.org/</ref> Siekdama daugiau skaidrumo lobistinėje veikloje ši organizacija veikia 3 kryptimis: 1) prižiūri lobistų registraciją bei vykdo jų veiklos monitoringą, 2) vykdo visų lobistų ir valstybinio sektoriaus atstovų susitikimų stebėseną, 3) teikia siūlymus ir rekomendacijas lobizmo etikos klausimais.
| |||