Ligoninė (2007 filmas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių („Ligoninė“) ir brūkšnių taisymas
Eilutė 12:
}}
'''Ligoninė''' (ang. ''The Hospital'') – lietuviškas 2007 m. dokumentinis filmas. "Ligoninė"„Ligoninė“ pirmasis dokumentinis ir pirmasis pilnametražis Antano Žygavičiaus filmas. Tai natūraliai besivystantis trijų skirtingų ir labai spalvingų asmenybių pokalbis, be vedėjo ar iš anksto numatytų klausimų. „Jei pokalbių laidą vadintume „zoologijos sodu“, kur sterilioje sintetinėje aplinkoje žmonės sustingsta ir užsideda kaukes, kur nesimato tikrosios asmenybės, o problemos aptarinėjamos taip, lyg iš tiesų nerūpėtų, tai „Ligoninė“ yra „safaris“, kur herojai filmuojami taip, kad kuo mažiau tai jaustų. Tik tada žiūrovas turi galimybę išvysti juos tokius, kokius pažintų pats būdamas jų draugijoje. “ – sako režisierius.
 
Apleista Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninė tampa prieglobsčiu trims filmo herojams, kurie pasijunta svetimi šiandieniniame pasaulyje. Susirinkę pastate, kuris jau seniai prarado pavyzdingos sveikatos priežiūros įstaigos vaizdą, jie dalijasi mintimis mėgindami diagnozuoti visuomenės bei savo pačių dvasines ligas.
 
Filmo siužeto pagrindas - gyvas ir dinamiškas trijų meno, mokslo ir religijos atstovų ([[Valentino Masalskio]], aktoriaus ir režisieriaus iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro, [[Albino Galinio]], istorijos ir filosofijos mokytojo iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir brolio Pijaus, domininkonų vienuolio-kunigo iš Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios) pokalbis visuomenės ir individo konflikto, dvasinės žmonijos krizes ir panašiomis temomis mistiškoje apleistos ligoninės erdvėje. Į diskusiją įsipina epizodai iš visų trijų herojų profesinio gyvenimo, kuriuose ypač išryškėja jų gebėjimas amžinąsias dvasines vertybes nuoširdžiai ir šiuolaikiškai perduoti jaunimui, kurio rankose yra rytojus.