Optatyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ilgainiui [[indoeuropiečių kalbos]]e optatyvo formos pakito ir įgijo naujų reikšmių. Lietuvių kalboje optatyvo palaikas yra vadinamoji geidžiamoji nuosaka ([[jusyvas]], arba [[permisyvas]]), kuri išreiškia pageidavimą, netiesioginį liepimą trečiajam asmeniui: ''teeiniẽ '' 'tegu eina', ''tedãrai'' 'tegu daro', [[tarmė|tarm.]] ''temylỹ'' 'tegu myli'. Anksčiau tokios iš optatyvo kilusios formos [[Lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose turėjo liepiamosios nuosakos reikšmę: pvz., [[Lietuvių raštų kalba|sen.]] ir [[tarmė|tarm.]] {{lt|rãš'''ai'''}} 'rašyk', {{prg|wed'''ais'''}} 'vesk' (žr. „[[Baltų prokalbė#NuosakosLiepiamoji ir rūšysnuosaka|Baltų prokalbė: „Veiksmažodis”: „Nuosakos irLiepiamoji rūšys”nuosaka]]“). [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] iš optatyvo kilusią priesagą ''-ie- < *-ai-'' turi liepiamosios nuosakos daugiskaitos antrasis asmuo: ''dar'''ie'''t'' 'darykite'.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1981|pages=131-132|isbn=4602010000}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=222|isbn=5420001020}}</ref>