10:02, 31 sausio 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		09:58, 7 vasario 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:NauruApygardos.jpg\|thumb\|Nauru žemėlapis]] [[Vaizdas:Dubravos apyrubė. Įspėjimas 2.JPG\|miniatiūra\|265px\|Praktinis tarmės panaudojimas informacinėje lentoje prie [[Dubravos rezervatinė apyrubė\|gamtos objekto]] – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.)]] '''Nauru''' – sala ir valstybė [[Ramusis vandenynas\|Ramiajame vandenyne]], viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio [[respublika]]. '''Žemaičių tarmė''' ({{sgs\|žemaitiu kalba}}) – [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbos]] tarmė, kuria daugiausia šnekama [[Žemaitija\|Žemaitijoje]] (Vakarų Lietuva). Kartu su [[Aukštaičių tarmė\|aukštaičių tarme]], ji yra viena pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, skirstomų į smulkesnes patarmes. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija“ bei kitų dialektologų darbuose. Nuo pat pradžių apgyvendinta [[mikronezija\|mikroneziečių]] ir [[polinezija\|polineziečių]], XIX a. pab. buvo aneksuota kaip [[Vokietija\|Vokietijos]] kolonija, o po [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[mandatinė teritorija\|mandatine teritorija]], valdoma [[Australija\|Australijos]], [[Naujoji Zelandija\|Naujosios Zelandijos]] ir [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinės Karalystės]]. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo [[Japonija]], o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę. [[Lietuvos krikštas#Žemaitijos krikštas\|Krikštijant Žemaitiją]], nė vienas dvasininkas, atvykęs į [[Žemaitijos seniūnija\|Žemaitiją]] kartu su karaliumi [[Jogaila]], negalėjo susikalbėti su [[žemaičiai]]s, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie [[Katalikybė\|katalikybę]], taigi jis gebėjo bendrauti žemaičių tarme. Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio ''Anáoero'', reiškiančio „einu į paplūdimį“. Maždaug prieš 3000 metų saloje pirmieji apsigyveno [[polineziečiai]] ir [[melaneziečiai]]. Vietiniai gyventojai buvo susiskirstę į 12 klanų, vertėsi žvejyba, kokosų, [[pandanas\|pandanų]] vaisių rinkimu. Yra nesutariama dėl žemaičių šnektos statuso. Iki lietuvių bendrinės kalbos susiformavimo žemaičių kalbos sąvoka buvo vartojama labai dažnai. Kita vertus, daugelis lietuvių dialektologų ją laiko tarme. Vienas iš pagrindinių argumentų yra bendrinės kalbos nebuvimas, skirtingai nei [[latgalių kalba\|latgalių kalboje]], nors šis teiginys yra ginčytinas dėl [[1998 m.]] ir [[2017 m.]] bandymų žemaičių kalbos rašybą norminti. Tačiau kai kurie kalbininkai ([[Juozas Pabrėža]] ir [[Aleksas Girdenis]]) bei kai kurios visuomeninės organizacijos (pvz., [[Žemaičių kultūros draugija]]) ir spaudos leidiniai vietoje „žemaičių tarmės“ nuosekliai vartoja „žemaičių kalbos“ sąvoką arba „žemaičių tarmės“ ir „žemaičių kalbos“ (abiem atvejais suprantamas kaip žemaičių tarmių visumą) sąvokas naudoja kaip sinonimiškas. Žemaičių tarmei nuo [[2010 m.]] yra suteiktas [[ISO 639-3]] kodas, nurodantis kalbos statusą. Pirmieji europiečiai saloje pasirodė [[1798]] metais, kuomet čia atplaukė britų ekspedicija, vadovaujama [[John Fearn\|Džono Firno]]. Jūrininkas salą pavadino „Maloniąja sala“ ({{en\|Pleasant Island}}). Vėliau čia apsilankydavo banginių medžiotojų, prekybininkų laivai, europiečiai prekiaudavo su vietiniais, pasipildydavo gėlo vandens atsargas. Nauriečiai įsigiję šaunamųjų ginklų sukėlė [[Nauru genčių karas\|Nauru genčių karą]] (1878–1888 m.), kurio metu žuvo ~500 žmonių. Žemaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~0,5 mln., kurių didelė dalis save identifikuoja kaip [[Žemaičiai\|žemaičius]]. Žemaičių tarmė yra gerokai modernesnė už aukštaičių, t. y. daugiau nutolusi nuo [[baltų prokalbė]]s. Didžiausią įtaką tam padariusi [[kuršių kalba\|kuršių kalbos]] giminystė ir substratas; šiaurės žemaičiai yra tiesioginiai pietų kuršių asimiliantai. Nuo [[1888]] metų sala (tada vadinta ''Nawodo'' ar ''Onawero'') aneksuota [[Vokietija\|Vokietijos]] ir priskirta [[Maršalų salos\|Maršalų salų]] protektoriatui. Vokiečiai nutraukė genčių karą, vienos genties karalius [[Aveida]] tapo vyriausiu salos karaliumi. 1888 m. į Nauru atvyko ir krikščionių misionieriai. '''[[Žemaičių tarmė\|Daugiau…]]'''▼ [[1906]] metais tada vokiečiams tebepriklausiusioje saloje pradėti išgauti [[Fosfatas\|fosfatai]] ([[guanas]]) – pagrindinis pajamų šaltinis iki [[XX amžius\|XX]] amžiaus galo. Kasybą atliko britų bendrovė. [[1914]] m., pasidėjus [[1PK\|I pasauliniam karui]] salą užėmė [[Australija]], o kasyklos pelną dalijosi su britais ir [[Naujoji Zelandija\|Naująja Zelandija]]. [[1921]] m. dėl gripo epidemijos žuvo 230 žmonių, buvo išplitusi [[tuberkuliozė]]. [[1923]] m. [[Tautų Lyga]] suteikė Australijai mandatą valdyti Nauru. [[1940]] m. vokiečiai ėmė atakuoti iš Nauru fosfatus gabenančius laivus, o [[1942]] m. [[rugpjūčio 26]] d. japonai okupavo Nauru. Japonai saloje nutiesė aerodromą, 1200 naurečių išvežė priverstiniam darbui į [[Čiukas\|Čiuko salas]]. [[1945]] m. [[rugsėjo 13]] d. amerikiečiai išstūmė japonus iš Nauru, į salą grąžinti 737 Čiuke išgyvenę nauriečiai. Nuo [[1947]] m., [[JTO]] paskyrimu, salą bendrai valdė Australija, Naujoji Zelandija ir [[Jungtinė Karalystė]]. [[1966]] m. sala gavo autonomiją, o [[1968]] metais paskelbė [[Nepriklausomybė\|nepriklausomybę]]. Pirmuoju prezidentu tapo [[Hammer DeRoburt\|Hameras De-Roburtas]]. [[1970]] m. fosfatų kasyklą iš britų perėmė vietinė bendrovė „Nauru Phosphate Corporation“. Didelės pajamos iš fosfatų gavybos netrukus pavertė salą viena turtingiausių regiono valstybių, o pagal [[BVP]] rodiklį 1 gyventojui užėmė 2 vietą pasaulyje (po [[JAE]]). XX a. pab. fosfatų ištekliai išseko, didžioji salos dalis liko iškasinėta, be natūralios gamtos, o šalis patyrė bankrotą. [[1989]] m. Nauru padavė į teismą Australiją dėl jos valdymo metais padarytos žalos gamtai, australai iš dalies atstatė salos kraštovaizdį. [[1999]] m. Nauru tapo JTO nare. Per Nauru bankus buvo vykdomos finansinės aferos, todėl JAV netrukus nutraukė transakcijas. 2001 m. į salą buvo atgabenti Australijoje prieglobstį siekę gauti Afganistano [[pabėgėliai]]. 2003 m. jie sukėlė streiką ir buvo nugabenti į Australiją. Nauru taip pat pagarsėjo kaip šalis, už „finansinę paramą“ pripažįstanti nepriklausomybės siekiančias valstybes. [[2005]] m. bankrutavo „Air Nauru“ bendrovė ir sala beveik metus buvo pasiekiama tik laivu. Vėliau su taivaniečių parama susisiekimas atstatytas. ▲'''[[~~Žemaičių tarmė~~Nauru\|Daugiau…]]''' Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų