Viačeslavas Ivanovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25:
Kalifornijos universiteto Slavų ir Rytų Europos kalbų bei literatūros skyriaus profesorius. Amerikos kalbininkų draugijos (1968), Britanijos akademijos (1977),<ref>[http://www.britac.ac.uk/fellowship/directory/cor.cfm?member=2627 British Academy Fellows. Record for: IVANOV, Professor Dr Vjaceslav]</ref> Amerikos meno ir mokslų akademijos (1993), Amerikos filosofų draugijos (1994) užsienio šalių narys;<ref>[http://www.amphilsoc.org/memhist/search?creator=Ivanov American Philosophical Society Member History: Dr. Vyacheslav V. Ivanov] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160604091611/http://www.amphilsoc.org/memhist/search?creator=Ivanov |date=2016-06-04 }}</ref> tikrasis Rusijos gamtos mokslų akademijos narys (1991).
== Mokslinė veikla ==
V. Ivanovo tyrimai skirti [[Lyginamoji kalbotyra|istorinei lyginamajai kalbotyrai]] (visų pirma  – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]]), psichologinei kalbotyrai, [[Semiotika|semiotikai]], matematinei kalbotyrai, literatūrologijai, kultūros istorijai, [[antropologija]]i. Jis yra daugiau kaip 1000 mokslinių darbų autorius, publikuota vertimų iš aštuoniolikos kalbų.
 
Su akademiku [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovu]] parašė dvi [[monografija]]s ir daugybę straipsnių apie [[Slavai|slavų]] kultūros semiotiką. V. Ivanovas ir V. Toporovas suformulavo „pagrindinio mito“ teoriją. Drauge su V. Toporovu prisidėjo prie [[Baltistika|baltistikos]] plėtotės už [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] ribų.<ref>J. Vaiškūnas (2017-10-10), „Alkas“: [http://alkas.lt/2017/10/10/mire-pasaulinio-garso-kalbininkas-semiotikas-antropologas-viaceslavas-ivanovas-video/ Mirė pasaulinio garso kalbininkas, semiotikas, antropologas Viačeslavas Ivanovas (video)]; tikrinta 2018-01-26</ref> Palaikė [[Hipotezė|hipotezę]], kad [[slavų kalbos]] yra kilusios iš [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] paribio [[Tarmė|dialektų]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=143|isbn=5-420-01444-0}}</ref>
 
Priklausė enciklopedijos „Pasaulio tautų mitai“ ({{ru|Мифы народов мира}}) ir kasmetinio rinkinio „Baltų ir slavų tyrimai“ ({{ru|Балто-славянские исследования}}) redkolegijai (1980–2014).<ref>[http://www.inslav.ru/izdaniya/arxiv/8-2009-08-05-10-47-42/108--l-r «Балто-славянские исследования»]</ref>
 
Su akademiku [[Tamaz Gamkrelidze|T. Gamkrelidze]] parašė fundamentalų darbą „Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai“ (1984), kuriame nagrinėjama [[indoeuropiečių prokalbė]]s gramatika ir [[leksika]], apžvelgiami bendrieji praindoeuropiečių visuomenės sandaros, religijos ir medžiaginės kultūros bruožai, ir, remiantis archeologijos duomenimis, aptariamas indoeuropiečių kilmės klausimas. Knygoje pirmą kartą pateikta „Armėnijos hipotezė“, pasak kurios, indoeuropiečių prokalbė susidarė [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]]. [[1995]]  m. knyga buvo išleista angliškai, leidykla  – ''Mouton de Gruyter'', vertėjas  – įžymus [[JAV]] kalbininkas, istorinės kalbotyros specialistas Dž. Nikolsas ({{en|J. Nichols}}).
 
==Rinktiniai darbai==