Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]]
 
'''Satemizacija'''  – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba [[Afrikata|afrikatomis]]. [[Baltų prokalbė]]je ''*ḱ'' buvo virtęs ''*š'', o ''*ǵ, *ǵʰ''  – ''*ž''. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] baltų prokalbės būklė išsaugota, o kitose [[baltų kalbos]]e ''*š'', ''*ž'' virtę ''s'', ''z'': {{lt|lašiša}}, bet {{lv|lasis}}, {{prg|lasaso}}; {{lt|žirnis}}, bet {{lv|zirnis}}, {{prg|zirnis}} 'grūdas'. Pokytis ''*ḱ'' > ''*s'' ir ''*ǵ, *ǵʰ'' > ''*z'' rekonstruojamas jau [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]] ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms [[Slavų kalbos|slavų kalboms]]. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref>
 
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''.
 
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š − k'' ir ''ž − g'': ''šleivoti'' − ''kleivoti'', ''šaukti'' − ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' − ''kiemas'', ''kaimas''; ''žnybti'' − ''gnybti'', ''žirklės'' − {{lv|dzirkles}} ({{Lv|dz}} < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas''  – ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''centum'' kalbų.
 
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>[[Benjamin W. Fortson IV| Fortson, Benjamin W.]] (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref>
 
== Fonetiniai atitikmenys indoeuropiečių kalbose ==
{| class=wikitable
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]]||*ḱ||*ǵ||*ǵʰ||*kʷ||*gʷ||*gʷʰ
eilutė 36 ⟶ 37:
| colspan="3" |k|| colspan="3" |k, kw
|-
![[Albanų kalba|Albanų k.]]
|θ, c, k|| colspan="2" |ð, d ||k, c, s|| colspan="2" |g, ɟ, z
|-
eilutė 59 ⟶ 60:
|}
 
== Išnašos ==
{{išn}}
 
== Literatūra ==
* [[Pjetras Umbertas Dinis|Pietro Umberto Dini]]. ''Baltų kalbos.'' – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0
[[Kategorija:Indoeuropiečių kalbos]]