Rožė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Per ilgą laiką dėl savo grožio bei malonaus kvapo šis augalas tapo simboliu. [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] rožė buvo siejama su deive [[Afroditė|Afrodite]].<ref name="Cyrino2010">{{cite book|last=Cyrino|first=Monica S.|date=2010|title=Aphrodite|series=Gods and Heroes of the Ancient World|url=https://books.google.com/books?id=7gyVn5GjXPkC&q=Aphrodite+Monica+S.+Cyrino|location=New York City, New York and London, England|publisher=Routledge|isbn=978-0-415-77523-6|pages=63, 96}}</ref><ref name="Clark2015">{{cite book|last=Clark|first=Nora|date=2015|title=Aphrodite and Venus in Myth and Mimesis|url=https://books.google.com/books?id=Aw7nBwAAQBAJ&q=rose+symbol+Aphrodite&pg=PA210|location=Cambridge, England|publisher=Cambridge Scholars Publishing|isbn=978-1-4438-7127-3|pages=209–210}}</ref> Epe „[[Iliada]]“ Afroditė išsaugojo [[Hektoras|Hektoro]] gyvybę naudodama „rožių nemirtingumo aliejų“,<ref>''[[Iliad]]'' [https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0134%3Abook%3D23%3Acard%3D161 23.185–187]</ref><ref name="Cyrino2010"/> o archajiškasis graikų lyrikos poetas [[Ibycus]] gyrė gražią jaunystę sakydamas, kad Afroditė jį slaugė „tarp rožių žiedų“.<ref>[[Ibycus]], fragment 288.4</ref><ref name="Cyrino2010"/> Antrojo mūsų eros amžiaus graikų rašytojas [[Pauzanijas]] rožę siejo su [[Adonis (mitologija)|Adonio]] istorija ir teigė, kad rožė raudona, nes Afroditė susižeidė ant vieno iš jos spyglių ir nudažė gėlę. Raudona nuo jos kraujo.<ref>[[Pausanias (geographer)|Pausanias]], ''Description of Greece'' [http://perseus.uchicago.edu/perseus-cgi/citequery3.pl?dbname=GreekFeb2011&getid=1&query=Paus.%206.24.7 6.24.7] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180928201140/http://perseus.uchicago.edu/perseus-cgi/citequery3.pl?dbname=GreekFeb2011&getid=1&query=Paus.%206.24.7 |date=2018-09-28 }}</ref><ref name="Cyrino2010"/> Senovės romėnų rašytojo [[Apulėjus|Apulėjaus]] romano „[[Auksinis asilas]]“ vienuoliktoje knygoje yra scena, kurioje deivė [[Izidė]], tapatinama su [[Venera (deivė)|Venera]], nurodo pagrindiniam veikėjui Liucijui, paverstam asilu, valgyti rožių žiedlapius iš rožių vainiko, kurį šventikas nešiojo religinės procesijos metu, kad atgautų savo [[žmogus|žmogišką pavidalą]].<ref name="Clark2015"/>

[[File:Plucking the Red and White Roses, by Henry Payne.jpg|thumb|right|180px|Po 1908 m. Henry Payne'o nutapytonutapytos paveikslofreskos „Temple Garden“ scenos, kur Rožių karuose konkuruojančių pusių šalininkai renka raudonas arba baltas rožes,. atspausdintasAtspausdintas bei įrėmintas kūrinys. ]]
Nuo 1400 m. pas [[Pranciškonai|pranciškonus]] atsirado Septynių Švenčiausiosios Mergelės Marijos džiaugsmų vainikinis [[rožinis]],<ref name="Clark2015"/> o 1400–1500 m. [[kartūzai]] propagavo šventų paslapčių, susijusių su rožių simboliu ir rožių sodais idėją.<ref name="Clark2015"/>