Varšuvos Kristaus Atsimainymo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
redag.
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
{{Coord|52|14|49|N|21|00|36|E|type:waterbody_scale:20000|display=t}}
[[Vaizdas:Kościół Przemienienia Pańskiego w Warszawie 2020.jpg|270px|thumb|Bažnyčia Varšuvos Miodova gatvėje]]
'''Varšuvos Kristaus Atsimainymo bažnyčia''', ({{pl|Kościół Przemienienia Pańskiego w Warszawie}}) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[bažnyčia]], stovinti [[Lenkija|Lenkijos]] sostinės [[Varšuva|Varšuvos]] centre, Miodova gatvėje Nr. 13 ({{pl|Ulica Miodowa 13}}). Bažnyčios ir gretimo vienuolyno pastatų statybą 1683–1694 m. fundavo [[ATR]] valdovas [[Jonas Sobieskis]] kaip padėką už pergales mūšiuose [[Chotyno mūšis (1673)|Chotyne]] ir [[MūšisVienos prie Vienosmūšis|prie Vienos]]. [[Barokas|Barokinė]] šventovė priklauso [[Kapucinų ordinas|kapucinams]].
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Kaplica Królewska Kościół kapucynów w Warszawie 2019.jpg|thumb|[[Koplyčia]] su valdovų palaikais [[Sarkofagas|sarkofaguose]]: kairėje – [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]], dešinėje – [[Augustas Stiprusis|Augusto Stipriojo]].]]
[[Vaizdas:Sarcophagus with the heart of Jan III Sobieski in the Capuchin church in Warsaw.png|thumb|Sarkofagas su valdovo Jono Sobieskio širdimi]]
1681 m. gruodžio 27 d. Poznanės vyskupas Stefanas VierzbovskisVežbovskis ({{pl|Stefan Wierzbowski}}) išdavė leidimą statybai. Valstybės [[Monarchija|monarchas]] įsigijo sklypą ir jau 1682 m. jame iškilo laikina [[koplyčia]]. Kertinis akmuo padėtas 1683 m. liepos 23 d., prieš iškeliaujant į būsimą [[Mūšis prie Vienos|mūšį prie Vienos]].
 
1686 m. pavasarį pagal italų architekto [[Izidorius Afaitati jaunesn|Izidoriaus AfaitatiAfaitačio iaunesn.]]jaunesniojo ({{it|Isidoro Affaitati}}) projektą prasidėjo vienuolyno statyba. Turėjo iškilti didingi ir prabangūs pastatai, bet tai prieštaravo monarcho nuostatai prisilaikyti kuklumo, tad projektą naujai perdarė arch. [[AugustinasAgostinas Lossi]]Ločis ({{it|Agostino Locci}}). 1688 m. papildomai nupirktas kaimyninis sklypas ūkio reikmėms. Galiausiai bažnyčios statyba buvo realizuota pagal [[Nyderlandai|Nyderlandų]] architekto [[TilmanasTylman van HamerenasGameren|TilmanoTylmano van HamerenoGamereniečio]] ({{nl|Tylman van Gameren}}) patikslintą projektą.
 
Bažnyčia pašventinta 1692 m. spalio 11 d., bet baigiamieji statybų darbai dar tęsėsi iki pat 1694 m.
 
Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimassukilimo]] kapucinų vienuolynas buvo uždarytas ir nugriautas. [[Varšuvos sukilimas|Varšuvos sukilimo]] metu 1944 m. šventovė nukentėjo, kilusio gaisro metu sudegė altoriuose buvę paveikslai (tarp jų ir garsaus [[ATR|Lenkijos–Lietuvos valstybės]] tapytojo [[Simonas Čechavičius|Simono Čechavičiaus]] darbai). 1946 m. rugsėjo 8 d. suremontuota bažnyčia vėl pradėjo veikti. 1983 m. birželio 17 d. Varšuvos Kristaus Atsimainymo šventovę aplankė ir joje meldėsi [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]].<ref>Paweł Zuchniewicz. ''Papieska Warszawa'' – Warszawa: Centrum Myśli Jana Pawła II, 1996, s. 29</ref>
 
== Architektūra <ref>Michał Baliński. ''Pisma historyczne'' t. IV, Warszawa, 1843 str. 51 – 66</ref> ==
Pagrindinį fasadą puošia [[Orderis (architektūra)|toskaninio orderio]] kolonos ir [[Sobieskiai|Sobieskių]] giminės herbas ''Janina'', pritvirtinta [[Panslavizmas|panslavizmo]] pirmtakui [[Juraj Križanić|Jurajui KryžaničiuiKrižaničiui]] skirta atminimo lenta.
 
Viduje įrengti keli [[Altorius|altoriai]]: trys dešinėje pusėje ir du kairėje, taip pat centre. Išmūrytos dvi koplyčios: [[Šv. Kajetonas|Šv. Kajetono]] su nežinomo italų tapytojo paveikslu altoriuje ir antroji, skirta ATR valdovui Jonui Sobieskiui (iki 1830 m. ji buvo vadinama ''Karališkąja''). Pastarojoje įrengti [[Sarkofagas|sarkofagai]] su urnomis, kuriose palaidoti [[Saksonija|Saksonijos]]–Lenkijos–Lietuvos valdovo [[Augustas Stiprusis|Augusto Stipriojo]] vidaus organai ir valdovo Jono Sobieskio širdis.