Sau pačiam: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas.
Add 1 book for Vikipedija:Patikrinamumas (20220113)) #IABot (v2.0.8.6) (GreenC bot
Eilutė 7:
Iki [[X a.]] prad. „Sau pačiam“ tiesiogiai neminima.<ref>{{cite book|last=Hadot|first=Pierre|date=1998|title=The Inner Citadel: The Meditations of Marcus Aurelius|publisher=Harvard University Press|isbn=9780674461710|language=en}}</ref> [[III a.]] vid. rašęs istorikas [[Herodianas]] mini [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus]] literatūrinį palikimą, sakydamas: „Jis rūpinosi visais tobulumo aspektais, o meile antikinei literatūrai neprilygo nė vienam romėnui ar graikui; tai matyti iš visų jo posakių ir raštų, kurie mus pasiekė.“ Ši ištrauka gali būti susijusi su „Sau pačiam“. ''[[Historia Augusta]]'' rašoma, kad prieš Markui išvykstant į [[Markomanų karai|Markomanijos karus]], jo buvo paprašyta išleisti savo ''Filosofijos principus'', jei kas nors jį ištiktų, bet jis vietoj to „tris dienas vieną po kitos aptarinėjo savo pamokslų knygas“.<ref>{{cite book|last=Birley|first=Anthony|date=2012|title=Marcus Aurelius: A Biography|location=London|publisher=Routledge|isbn=9781134695690|language=en}}</ref> Abejotiną paminėjimą apie [[364 m.|364 m. po Kr.]] pateikia oratorius Temistijus. Kreipimesi į imperatorių Valensą „Apie brolišką meilę“ jis sako: „Tau nereikia Markaus pamokslų ([[Graikų kalba|graik.]] παραγγέλματα)“.<ref>{{cite book|last=Farquharson|first=A. S. L.|date=1944|title=The Meditations Of The Emperor Marcus Antoninus|publisher=Oxford University Press|language=en}}</ref>
 
Pirmasis tiesioginis veikalo paminėjimas yra iš [[Aretas Cezarėjietis|Areto iš Cezarėjos]] (apie 860–935), vyskupo, kuris buvo didelis rankraščių kolekcininkas.<ref>Farquharson (1944), p. xvi</ref> Kažkuriuo metu prieš [[907]] m. jis nusiuntė „Sau pačiam“ tomą Herakleijos arkivyskupui Demetrijui su laišku, kuriame rašė: „Jau kurį laiką turiu seną našiausios imperatoriaus Markaus knygos kopiją, tokią seną, kad ji jau visiškai sunykusi… Ją nukopijavau ir galiu perduoti palikuonims nauju pavidalu.“<ref name=":1">Farquharson (1944), p. xvii</ref> Aretas taip pat mini šį veikalą Lukiano ir Dio Chrizostomo knygų marginalinėse pastabose, kur nurodo ištraukas iš „Traktato sau pačiam“ ([[Graikų kalba|graik.]] τὰ εἰς ἑαυτὸν ἠθικά), ir būtent tokiu pavadinimu knyga buvo pavadinta rankraštyje, iš kurio [[XVI a.]] buvo padarytas pirmasis spausdintas leidimas.<ref name=":0" /><ref>{{cite book|last=Haines|first=C. R.|date=1916|title=The communings with himself of Marcus Aurelius Antoninus|url=https://archive.org/details/communingswithhi00marc}}</ref> Paties Areto egzempliorius jau dingęs, tačiau manoma, kad jis yra tikėtinas išlikusių rankraščių protėvis.<ref name=":1" />
 
Kitas paminėjimas apie „Sau pačiam“ yra ''Suda'' leksikone, išleistame [[X a.]] pab.<ref name=":0">Farquharson (1944), p. xviii</ref> ''Suda'' šį veikalą vadina „imperatoriaus Markaus savo gyvenimo režisūra ([[Graikų kalba|graik.]] ἀγωγή) dvylikoje knygų“<ref name=":2">Haines (1916), p. xv</ref>, ir tai yra pirmas paminėjimas apie veikalo suskirstymą į dvylika knygų.<ref name=":0" /> ''Suda'' naudoja apie trisdešimt citatų, paimtų iš I, III, IV, V, V, IX ir XI knygų.<ref name=":2">Haines (1916), p. xv</ref>