Lietuvos ir Tarybų Sąjungos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Sovietų Rusija]] Lietuvos valstybę ''[[de facto]]'' ir ''[[de jure]]'' pripažino [[1920]] m. [[liepos 12]] d. Rusijos Tarybų Federacinei Socialistinei Respublikai ir Lietuvai [[Maskva|Maskvoje]] pasirašius [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Taikos sutartį]], kuria nustatyta, jog „Rusija be atodairų“ pripažįsta „Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiosioms juridinėms“ pasekmėms „ir gera valia visiems amžiams“ atsisako „nuo visų Rusijos suvereniteto teisių lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu“.<ref>[http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf J. Urbšio atsiminimai]</ref> Nors mūšiai tarp lietuvių ir bolševikų dalinių tęsėsi iki 1920 metų, o bolševikai iki 1919 m. buvo užėmę dalį Lietuvos ir joje įkūrę [[Lietuvos tarybų socialistinė respublika (1918-1919)|Lietuvos tarybų socialistinę respubliką]], Lietuvos Respublika ir Tarybų Rusija po Taikos sutarties pasirašymo ėmė bendradarbiauti. Taikos sutartimi TSRS vienintelė pripažino Vilnių Lietuvos Respublikos dalimi Taikos sutartimi, o vėliau pripažinimą ne kartą patvirtino. Kita vertus, TSRS naudojosi [[Lenkijos–Lietuvos karas|Lietuvos–Lenkijos konfliktu]] ir iki [[1926 m. perversmas|gruodžio perversmo]] rėmė [[Lietuvos tautininkų sąjunga|tautininkų]] leidinius „[[Tautos vairas]]“ ir „Lietuvis“.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/1926-m-perversmu-sovietai-lietuvoje-pasiruose-dirva-okupacijai.d?id=66675558 1926 m. perversmu sovietai Lietuvoje pasiruošė dirvą okupacijai?]</ref> Tarpukario spaudoje TSRS vadinta ''Sovietų Sąjunga'', ''Sovietų Rusija''.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, su TSRS [[1926]] m. rugsėjo 28 d. pasirašiusia Nepuolimo sutartį. Nepuolimo sutarties galiojimas buvo dukart pailgintas, antrą kartą 1934 metųm. balandžio 4 d. – iki 1945 metųm. gruodžio 31 d.<ref>[http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf J. Urbšio atsiminimai]</ref> 1933 m. liepos 5 d. pasirašyta sutartis agresoriaus sąvokai apibrėžti. [[Juozas Urbšys|J. Urbšio]] teigimu, Lietuva ir TSRS taip pat buvo įsipareigojusius viena kitą konfidencialiai informuoti sužinojus apie kitos šalies interesams galimai nepalankias vidinės ar tarptautinės politikos tendencijas. Vis dėlto 1932 m. TSRS ir Lenkijai sudarius nepuolimo sutartį, Maskva ėmė nebeakcentuoti Vilniaus krašto priklausymo klausimo, o 1938 m. kovo 16 d. [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijai paskelbus ultimatumą Lietuvai]], patarė Lietuvai ultimatumą priimti, užmezgant su Lenkija diplomatinius santykius.<ref name="Ivinskis">[http://archyvas.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=257&Itemid=66 Povilas LASINSKAS. Lietuvos ir SSRS santykių vertinimas Zenono Ivinskio darbuose]</ref>

Didžiąją dalį Tarpukario Lietuva neturėjo sienos su TSRS. Ją įgijo tik [[1939 m.]] [[rugsėjo 17]] d., Tarybų Sąjungai okupavus rytinę Lenkijos dalį. [[1939 m.]] vadovaujantis TSRS-Lietuvos nepuolimo sutartimi į Lietuvą įvesta TSRS [[Raudonoji armija|Raudonosios Armijosarmijos]] įgulų. Neilgai trukus akivaizdžiai komplikavosi dvišaliai santykiai. TSRS ėmė kaltinti Lietuvą jos karių grobimu. Garsiausia to laiko byla − [[Butajevo byla]].

1940 m. birželio 14 dieną TSRS Lietuvai įteikė ultimatumą ir po mažiau nei paros įvedusi papildomus karinius dalinius šalį okupavo. Lietuvos Vyriausybę pakeitė marionetinė [[Liaudies vyriausybė]], prezidentu [[1938 m. Lietuvos Konstitucija|ne pagal tuo metu galiojusią Konstituciją]] paskirtas [[Justas Paleckis]]. 1940 m. rugpjūčio 3 dienąd. Lietuva formaliai buvo įjungta į TSRS. Pradėtos represijos prieš su buvusia valdžia susijusius asmenis. [[1940]] metų aneksija buvo didelės dalies valstybių nepripažinta. [[1941 m.]] birželį TSRS organizavo ''de jure'' užsienio valstybės Lietuvos gyventojų masinius trėmimus.

Formalūs santykiai tarp Lietuvos ir TSRS kaip atskirų valstybių atsikūrė po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto. TSRS vadovas [[Michailas Gorbačiovas]] kategoriškai nepritarė Lietuvos išstojimui iš TSRS, reikalavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą grąžinti valstybę į kovo 10 d. būklę. NeNetrukus užTSRS ilgoLietuvai buvo paskelbtapaskelbė [[Ekonominė blokada (1990)|ekonominėekonominę blokadablokadą]], desantininkai, naudodami jėgą, prievarta jaunuolius vežė į TSRS kariuomenę<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37929&p_t=271522 Seimo archyvas]</ref>. [[1991 m.]] sausio mėnesį pradėti kariniai veiksmai prieš Lietuvos Respubliką. Sausio 2 dieną buvo užimtas Lietuvos komunistų partijos archyvas<ref>[https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/126612/1/ieva_globyte_bd.pdf#page=4&zoom=100,109,960]</ref> Taipogi naujai atkurtos valstybės pasienio punktuose buvo rengiami išpuoliai prieš pasieniečius, kurių liūdniausiai pagarsėjęs – [[Medininkų žudynės]]. [[1991 m.]] [[sausio 13]] d. Raudonosios Armijosarmijos buvo užimtas televizijos bokštas Vilniuje, buvo nužudyta 13 jį gynusių beginklių žmonių, keli šimtai sužeista. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, boikotavo [[1991 m. TSRS referendumas|TSRS vykusį referendumą]] dėl reformuotos TSRS išsaugojimo (dalyvavo tik pusė milijono žmonių).

TSRS Lietuvą pripažino tik žlugus [[rugpjūčio pučas|pučui]], kuomet didelė dalis buvusių TSRS respublikų buvoėmė atsiskyrusiosskelbti savo suverenitetą, o Rusijai vadovavo demokratiškai išrinktas prezidentas (žr. [[Lietuvos–Rusijos santykiai]]). De jure santykiai tęsėsi vos tris mėnesius, nes tų pačių metų gruodžio pabaigoje paskelbta apie TSRS likvidaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai Lietuvoje kurį laiką liko Raudonosios armijos daliniai, dėl kurių išvedimo Lietuva derėjosi su atsikūrusia Rusijos Federacija.