Albatros D.III: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 9:
== Konstrukcija ==
[[Vaizdas:Training slide of Albatros D.III cockpit (17240917250).jpg|miniatiūra|Albatros D.III piloto kabina]]
Albatros D.III – vienvietis medinės konstrukcijos biplanas. D.III buvo modifikuotas Albatros D.I ir D.II variantas, tačiau konstrukcine kokybe juos smarkiai pranokęs. D.III buvo naudojamas tas pats fanera dengtas pusiau monokoko [[fiuzeliažas]], lyginant su pirmtakais, buvo gerokai pakeista sparnų geometrija ir liemens forma.
Vokietijos karinių oro pajėgų inspekcijos (''[[Idflieg]]'') nurodymu D.III sparnai buvo suprojektuoti panašūs į prancūziško [[Nieuport 11]]: viršutinių sparnų ilgis buvo padidintas, o apatinių sparnų chorda buvo sumažinta, taip pat buvo palikta tik vienas lonžeronas. Sparnai galuose buvo jungiami nebe lygiagrečiais, o „V" formos spyriais. Dėl šios priežasties britai D.III vadino „V-strutter‘iu“. Orlaivio sparnai (viršutinis – ištisinis) – dviejų lonžeronų, dengti drobe, uodegos vairai – iš dalies drobe. Gerų aerodinaminių formų ir labai atsparus liemuo (jo skersmuo apskritos formos), dengtas klijuote. Važiuoklė paprasta, dviejų ratų, ištisinės ašies ilgis 1,80 m. Kabina – atvira. Propeleris – fiksuoto žingsnio dviejų menčių, medinis.<ref name=":0">Ramoška, Gytis, [https://www.plienosparnai.lt/page.php?874 Karo Aviacijos Albatros D III, Plieno sparnai]</ref>
Eilutė 22:
Oficialus tinkamumo skrydžiams išbandymas (''Typenprüfung'') įvyko 1916 m. rugsėjo 26 d. Po jo Albatros įmonė užsakymą pagaminti 400 vienetų D.III. Tai buvo didžiausias orlaivių gamybos užsakymas ikitolinėje Vokietijos istorijoje.<ref>Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003, p. 8</ref> 1917 m. vasario ir kovo mėn. ''Idflieg'' užsakė dar 50 orlaivių.<ref name=":1">VanWyngarden, Greg. ''Albatros Aces of World War I Part 2 (Aircraft of the Aces No. 77).'' Oxford: Osprey Publishing, 2007, p. 19.</ref> Albatros fabrike Johannistalyje buvo pagaminta apie 500 vnt. D.III. 1917 m. pavasaryje gamyba buvo perkelta į Albatros Austrijos padalinį – Ostdeutsche Albatros Werke (OAW), o Albatros užsiėmė naujesnio modelio [[Albatros D.V|D.V]] kūrimu ir gamyba.<ref name=":2">Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003, p. 18.</ref> Tarp 1917 m. balandžio ir rugpjūčio ''Idflieg'' pateikė penkis užsakymus iš viso 840 vnt. D.III. OAW gamintas variantas gavo savo ''Typenprüfung'' 1917 m. birželio mėn.<ref name=":2">Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003, p. 18.</ref> OAW gaminti orlaiviai pasižymėjo didesniais, apvalesniais uodegos vairais.<ref>Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003, p. 19</ref>[[Vaizdas:A captured GermanOttoman Empire Albatros D.III fighter in Palestine, 1918 (12320496923).jpg|miniatiūra|Palestinoje eksploatuotas Vokietijos Albatros C.III]]
Vienas pagrindinių orlaivio trūkumų buvo iš D.II paveldėtas sparno centre montuotas sparno profilio formos Teeves und Braun radiatorius. Mūšio metu, jį peršovus, į pilotą pasipildavo karšto vandens srovė. Šis trūkumas buvo ištaisytas nuo 290-ojo D.III radiatorių pradėjus montuoti dešinėje. Ankstesniems orlaiviams tokia modifikacija buvo atlikta jau fronto aerodromuose. Šiltesnio klimato zonoje, [[Palestinos regionas|Palestinoje]] dislokuotuose orlaiviuose buvo montuojami du radiatoriai.
[[Vaizdas:Albatros DIII wreck Flanders 1917.jpg|miniatiūra|Flandrijoje sudužęs Vokietijos Albatros D.III, 1917 m.]]
Rimtesnė problema buvo apatinio sparno priekinės dalies ir nerviūrų lūžimai. Su tokia pat problema tuo pačiu metu susidūrė ir Nieuport XVII. 1917 m. vasario 23 d. skrydžio metu sulūžo ''Jasta'' 6 orlaivio apatinio dešinio sparno nerviūra.<ref name=":1">VanWyngarden, Greg. ''Albatros Aces of World War I Part 2 (Aircraft of the Aces No. 77).'' Oxford: Osprey Publishing, 2007, p. 19.</ref> Kitą dieną toks pats gedimas įvyko naujame Manfredo von Richthofeno D.III.<ref name=":1">VanWyngarden, Greg. ''Albatros Aces of World War I Part 2 (Aircraft of the Aces No. 77).'' Oxford: Osprey Publishing, 2007, p. 19.</ref> Sausio 27 d. Vokietijos karo aviacijos vadovybė (''Kogenluft'' – ''Kommandierender General der Luftstreitkräfte'') nurodė nutraukti visus D.III skrydžius tol, kol nebus išsiaiškintos gedimų priežastys. Jau vasario 19 d. Albatros pateikė apatinio sparno sustiprinimo komplektus, o ''Kogenluft'' atšaukė savo nurodymą. Naujai gamintuose D.III jau buvo montuojami sustiprint i apatiniai sparnai. Senesni D.III buvo atšaukti į ''Armee-Flugpark‘''us, kur buvo atliktos reikalingos modifikacijos. Šio proceso metu Jasta‘oms teko naudoti senesnius [[Albatros D.II]] ir [[Halberstadt D.II]].<ref>Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003., p. 11</ref><ref>Grosz, Peter M. ''Albatros D.III (Windsock Datafile Special)''. Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003., p. 13</ref>
Eilutė 32:
== Eksploatacijos istorija ==
[[Vaizdas:Jasta9.jpg|miniatiūra|Vokietijos Imperijos KOP Jasta 9 naikintuvai Albatros D.III]]
Pirmieji D.III karinius dalinius pasiekė 1916 m. gruodžio pabaigoje – 1917 m. sausio mėn. Kovo mėn. jų buvo jau 137, gegužę – 327 vnt. Vienu metu daugiausiai D.III fronte buvo eksploatuojami 1917 m. lapkričio mėn., kai jų skaičius [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte]] siekė 446. D.III buvo naudojami iki pat karo pabaigos: 1918 m. rugpjūčio 31 d. Vakarų fronto daliniuose jų buvo dar 54 vnt. D.III buvo naudojamas 1, 2, 4, 5, 6, 9, 11, 24, 25, 26, 27, 28, 29-oje naikintuvų eskadrilėse (Jagdstaffel – Jasta).
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-2004-0430-501, Jagdstaffel 11, Manfred v. Richthofen.jpg|miniatiūra|Manfredas fon Richthofenas ir Jasta 11 pilotai prie Albatros D.III]]
1917 m. pradžioje pradėti eksploatuoti D.III greitai parodė savo pranašumą prieš 80-130 AG Gnome-Rhone ar Clerge rotacinius variklius turėjusius sąjungininkų Farman F.40, Voisin, Moran, Nieuport XVII ar Sopwith Pup. Balandžio mėn., Antantės aviacijos istorijoje vadinamame „kruvinuoju balandžiu“, vien britai neteko 151 orlaivio, sugebėję numušti tik 30 vokiečių.<ref>''[https://web.archive.org/web/20071218160330/http://www.luftfahrtgeschichte.com/april.htm Der blutige April, Teil 1.]'' In: ''luftfahrtgeschichte.com.'' </ref>
| |||