Čampa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
==Čampos klestėjimas==
[[Image:Nha Trang-Temple Cham.JPG|thumb|Induistinės Čampos architektūros pavyzdys]]
[[Image:Bayonnavalbat01.JPG|thumb|400px|Khmerų mūšis su Čampa, atvaizduotas Bajono ([[Angkoras]]) reljefuose]]
[[Image:VietnamChampa1.gif|thumb|Vietnamas (šviesiai pilka) ir Čampa (žalia) apie 1100 m]]Čampos vardas minimas nuo 7 a, ir akivaizdžiai ji buvo ''Lin yi'' valstybės palikuonė. Jai priklausė visas ilgas pajūrio ruožas nuo beveik šiuolaikinio [[Donghoi]] iki beveik šiuolaikinio [[Hošiminas|Hošimino]]. Nors formaliai ji valdė ir kalnuotas teritorijas rytuose (dabartinės Vietnamo centrinės aukštumos), jos nevaidino didelio vaidmens šalyje, o visi svarbiausi miestai koncentravosi pajūryje, ir jūros prekyba buvo viena svarbiausių ūkio šakų.
 
eilutė 15 ⟶ 16:
*'''Amaravati''' - dabartinė Quảng Nam provincija.
*'''Vidžaja''' - jos sostinė buvo netoli nuo dabartinio Qui Nhon miesto.
*'''Kauthara''' - jos sostinė buvo dabartinis ''Nha Trang''.
*'''Panduranga''' - į pietus nuo Kautharos. Jos sostine buvo dabartinis ''Phan Rang'' miestas.
 
Pagrindinis Čampos centras keletą kartų keitėsi. Iš pradžių svarbiausiu miestu tikriausiai buvo Indrapura, o vėliau, apie 1000 m, dėl artėjančios Vietnamo grėsmės sostinė perkelta į Vidžają.
Tuometinė Čampa daug prisidėjo prie Indonezijos salyno, Kinijos prekybos. Svarbiausias jos priešas buvo [[Khmerų imperija]], su kuria nuolat kariaudavo.
 
Tuometinė Čampa daug prisidėjo prie Indonezijos salyno, bei Kinijos prekybos. Svarbiausias jos priešas buvo [[Khmerų imperija]], su kuria nuolat kariaudavo.
 
Nuo XI a vis labiau stipėjo Čampos kaimynai: augo [[Ly dinastija|Ly dinastijos]] ''Daivietas'' (Vietnamas) šiaurėje, grėsmę kėlė [[Khmerų imperija]] vakaruose. Su pastaraja XII a vyko daugybė permainingų karų. 1178 Čampa užpuolė khmerų sostinę [[Angkoras|Angkorą]], o 1191 m khmerai užėmė Čampos sostinę. Pačioje XIII a pradžioje khmerams laikinai pavyko užimti pietines Čampos teritorijas, kurios buvo susigrąžintos 1220 m.
 
1281 m sustiprėjo [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] grėsmė. Mongolai keletą kartų puolė šalį, tačiau patirdavo pralaimėjimą. Paskutinį kartą mongolams sutrukdė Vietnamo armija.
==Smukimas==
Nuo XIII a žinios apie Čampą tampa fragmentiškos. Nors vakariniai kaimynai khmerai irgi nusilpsta, labai suagresyvėja Vietnamas šiaurėje, irgi išsaugojęs nepriklausomybę nuo mongolų. 1312 m [[Tran dinastija|Tran dinastijos]] Vietnamas užima Čampą ir 14 m išlaiko ją savo vasalu. Tuo metu Vietnamui atitenka šiauriausia kunigaikštystė Indrapura. Netoli jos senosios sostinės vietnamiečiai pastato naują miestą [[Hue]], vėliau tapsiantį Vietnamo sostine.
 
Paskutinis žymus Čampos valdovas buvo ''Che Bong Nga'' (žinomas tik vietnamietiškas vardas; valdė 1360 - 1390), kuriam pavyko iš jūros pusės užpulti Vietnamo sostinę 1372 ir 1377 m, kas sukėlė [[Tran dinastija|Tran dinastijos]] žlugimą Vietname. Tačiau vėliau mūšiai baigėsi pralaimėjimais ir šalis nugrimzdo į suirutę.
 
1471 m valdovo Le Thang Tong vadovaujama Vietnamo armija įsiveržė į Čampą. Šis karas baigėsi visišku Čampos pralaimėjimu, dėl ko šalis neteko dar dviejų savo kunigaikštysčių - Amaravati ir Vidžajos. Tai sukėlė masines vietos gyventojų čiamų migracijas į Kambodžą ir Malakos pusiasalį, kurios tęsėsi iki pat XIX a.
 
XVI-XVII a, kuomet Vietnamo pietinę dalį valdė [[Nguen]] giminė, Čampos teritorijos traukėsi, kol virto mažu enklavu aplink Pandurangos miestą.
==Pandurangos karalystė==
1692 m Pandurangos karalius ''Po Sot'' sukilo prieš Nguen giminę, tačiau pralaimėjo. Tuo pralaimėjimu Čampos lemtis buvo aiški: vienintelio iki tol nepriklausomo jos miesto Pandurangos valdovai tapo Vietnamo vasalais. Jie Vietname buvo tituluojami ''Trấn Vương'', t.y. "vietos karaliais". Pagal 1712 m sudarytą sutartį jiems paliktos šiokios tokios teisės (pvz. spręsti čiamų reikalus), tačiau Vietnamas iš esmės kontroliavo visą šalies gyvenimą, o vietnamiečiai masiškai apgyvendino buvusias Čiampos teritorijas.
 
Pandurangos karalystės egzistencija galutinai nutraukta 1832 m, [[Nguen dinastija|Nguen dinastijos]] imperatoriaus Minh Mang valdymo laikais.
 
[[Kategorija:Vietnamo istorija]]
{{stub}}