Varšuvos mūšis (1920 m.): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Józef Piłsudski and Józef Haller after victory in battle of Warsaw in 1920.png|thumb|Juzefas Pilsudskis ir Jozefas Haleris po Varšuvos mūšio, 1920  m.]]

Nors lenkai sugebėjo laimėti ir nustumti rusus, Pilsudskio planas pergudrauti ir apsupti Raudonąją armiją nepavyko. [[Liepos 4]] d. Varšuvos link pajudėjo keturios Šiaurės vakarų fronto armijos. Po pradinių laimėjimų rugpjūčio pabaigoje trys iš jų  – 4-oji, 15-oji ir 16-oji, taip pat didelė 3-ojo kavalerijos korpuso dalis buvo suskilusios, likusieji kareiviai buvo paimti į nelaisvę arba trumpam [[Internavimas|internuoti]] po to, kai kirto sieną su Vokietija [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijoje]]. 3-oji armija buvo paveikta mažiausiai  – jos atsitraukimo greitis buvo didelis, todėl lenkai jų nepasivijo.<ref name="Lawrynowicz"/>

Raudonosios armijos pietų pajėgos buvo nukreiptos, tad grėsmės Lenkijai nekėlė. [[Semionas Budionas|Semiono Budiono]] 1-oji kavalerijos armija, apgulusi [[Lvovas|Lvovą]], [[rugpjūčio 31]] d. buvo sumušta [[Komaruvo mūšis (1920)|Komaruvo mūšyje]]. Iki 1920  m. spalio vidurio Lenkijos pajėgos pasiekė [[Ternopilis|Ternopilio]]-[[Dubnas|Dubno]]-[[Minskas|Minsko]]-[[Drisa|Drisos]] liniją.{{šaltinis}}

Tuchačevskiui galiausiai pavyko pertvarkyti savo į rytus atsitraukiančias pajėgas, bet iniciatyvos neperėmė. Rugsėjį jis įtvirtino naują gynybinę liniją prie [[Gardinas|Gardino]]. Norėdama ją pralaužti, Lenkijos armija kovojo [[Nemuno upės mūšis|Nemuno upės mūšyje]] (rugsėjo 15-22 d.), kur ir vėl nugalėjo Raudonąją armiją. Po mūšio prie Ščaros upės abi konflikto pusės buvo išvargusios. [[Spalio 12]] d., spaudžiant [[Prancūzija|Prancūzijai]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiajai Britanijai]], pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas. Kovos baigėsi iki [[spalio 18]] d., o [[1921]]  m. [[kovo 18]] d. buvo pasirašyta Rygos taikos sutartis.{{šaltinis}}

Bolševikų propaganda prieš Varšuvos mūšį teigė, kad Lenkijos pralaimėjimas yra neišvengiamas ir tapsiantis kibirkštimi, nuo kurios Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose Pirmojo pasaulinio karo metu nuniokotose [[Europa|Europos]] šalyse prasidės komunistinės revoliucijos. Tačiau sovietams pralaimėjus, jų bandymas nuversti [[Lietuva|Lietuvos]] vyriausybę (tai planuota padaryti rugpjūtį) turėjo būti atšauktas.<ref>Lesčius, Vytautas (2004).  Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920  (PDF). Vilnius,  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija p.  296.  ISBN  978-9955-423-23-2.</ref>Šis Raudonosios armijos pralaimėjimas buvo nepalankus tokius planus rėmusiems Rusijos politikams (ypač [[Leninas|Leninui]]).

Remiantis [[2005]]  m. Lenkijos centriniame kariniame archyve rastais dokumentais, Lenkijos kriptologai išsiaiškino Rusijos šifrus [[1919]]  m. rugsėjo mėnesį. Kai kurios pergalės Lenkijos-Rusijossovietų kare, ne tik Varšuvos mūšis, buvo laimėtos ir iššifravimo dėka. Leitenantas [[Jan Kowalewski]] už šifrų iššifrafimą [[1921]] gavo [[Virtuti Militari]] ordiną.<ref>(lenk.)Paweł Wroński,  [https://wyborcza.pl/7,75248,2855976.html?disableRedirects=true „Sensacyjne odkrycie: Nie było cudu nad Wisłą“]  („A Remarkable Discovery: There Was No Miracle at the Vistula“),  Gazeta Wyborcza.</ref><ref>Jan Bury, [https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/0161-110491892872 „Polish Codebreaking during the Russo-Polish War of 1919–1920“]  Cryptologia  (2004  m.) 193–203 p.</ref>