Vikipedija

Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 560 keitimai
papildyta
Eilutė 19:
'''Lietuvos–Šventojo Sosto santykiai''' — dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šventasis Sostas|Šventojo Sosto]] ([[Vatikanas|Vatikano]]).
 
1919 m. paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apaštalų Sosto, o pats Apaštalų Sostas Lietuvą ''[[de jure]]'' pripažino [[1922]] m. lapkričio 10 d. 1927 m. buvo pasirašytas [[Lietuvos ir Apaštalų Sosto konkordatas]].
 
Dar kartą Šventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybę pripažino [[1991 m.]] [[rugpjūčio 30]] d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. [[rugsėjo 30]] d.
 
Šventasis Sostas visą 1940-1941 m. ir 1944-1990 nepripažino sovietinės okupacijos<ref>{{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=204}}</ref> ir buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuriose Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė be pertraukos veikė visus metus nuo pat valstybės įkūrimo po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]].
 
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis [[Lietuvos Respublikos Ambasada prie Šventojo Sosto|Lietuvos Respublikos Ambasadoje prie Šventojo Sosto]] [[Roma|Romoje]], o Vatikanui — apaštališkasis nuncijus, reziduojantis [[Lietuvos apaštalinė nunciatūra|apaštalinėje nunciatūroje]] [[Vilnius|Vilniuje]].
Eilutė 34:
 
=== Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais ===
Santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pirmaisiais [[LDK]] egzistavimo šimtmečiais buvo sudėtingi. Dar nuo XIII a. su popiežių palaiminimu į Lietuvą buvo rengiami [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygiai]]. Tik [[1403 m.]], prašomas [[Jogaila|Jogailos]] ir [[Vytautas|Vytauto]], [[popiežius]] [[Bonifacas IX]] išleido [[Popiežiaus bulė|bulę]], draudžiančią kryžiuočiams puldinėti Lietuvą.
 
[[Vilniaus vyskupija]] įsteigta [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] metu [[1387]] m. [[vasario 17]] d. ir po metų patvirtinta popiežiaus [[Urbonas VI|Urbono VI]].
 
=== Santykiai ATR laikais ===
Eilutė 74:
* [[Angelo Maria Durini|Andželas Marija Durinis]] (iki 1795 m.)
 
[[1586]] m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas [[Jurgis Radvila]] tapo pirmuoju lietuviu [[kardinolas|kardinolu]].
 
=== Santykiai po Žečpospolitos padalinimo ===
1795 m. Vilniaus vyskupija panaikinta, daliai jos atitenkantteritorijos atitenkus [[Rusijos imperija|Rusijai]], daliai – [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]]). 1798 m. atkurta kaip [[Mogiliovo arkivyskupija]]i, tuo tarpu Knišino, Augustavo, Alytaus ir Simno dekanatai priskirti naujai įsteigtai [[Vygrių vyskupijaivyskupija]]i, Radaškonių ir Babruisko dekanatai ir dalis Polocko bei Minsko dekanatų – [[Minsko vyskupija]]i. 1849 m. Kauno, Panevėžio, Utenos, Ukmergės, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai priskirti [[Žemaičių vyskupija]]i, [[Naugarduko dekanatas]] – Minsko vyskupijai, o Vilniaus vyskupijai grąžinti Radaškonių, Sokolkos, Bielsko dekanatai ir dalis Polocko dekanato. 1869 m. prie Vilniaus arkivyskupijos be Apaštalų Sosto leidimo prijungta Minsko vyskupija. 1882 m. Katalikų Bažnyčia patvirtino Vilniaus vyskupijos pavaldumą Mogiliovo arkivyskupijai. Rusijos imperijos valdžia uždraudė vyskupijai palaikyti ryšius su Apaštalų Sostu.
 
=== Santykiai 1918-1940 m. ===
Eilutė 84:
[[1926 m.]] [[balandžio 4]] d., per šv. Velykas, [[Pijus XI]] paskelbė bulę ''[[Lithuanorum Gente]]'', pagal kurią buvo įkurta savarankiška [[Kauno arkivyskupija]] su keturiomis vyskupijomis: [[Telšių vyskupija|Telšių]], [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]].<ref name=santykiai_tarpukariu/> Tokiu būdu Lietuvos bažnytinė organizacija tapo tiesiogiai subordinuojama Romos Kurijai.
 
Nauja diplomatinė krizė susiklostė, kuomet socialisto liaudininko [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] sudaryta vyriausybė atsisakė pripažinti Lietuvos bažnytinę provinciją be Vilniaus ir neįsileido į Lietuvą naujo popiežiaus internuncijaus, arkivyskupo [[Lorenzo Schioppa|Lorenco Skiopos]].<ref name=santykiai_tarpukariu/> Santykiai ėmė taisytis po [[1926]] m. perversmo į valdžią atėjus tautininkams ir (laikinai) krikdemams. Dar [[1927]] m. sausį naujosios vyriausybės iniciatyva [[Jurgis Matulaitis]] ėmėsi rengti [[konkordatas|konkordato]] projektą, kurio pabaigti nespėjo. Konkordatas tarp Lietuvos ir VatikanosVatikano –konkordatą tarp1927 Pijausm. XIrugsėjo ir27 Lietuvąd. atstovavusioVatikane profesoriauspasirašė AugustinoPijus VoldemaroXI buvoir pasirašytasLietuvą 1927atstovavęs m.profesorius rugsėjo[[Augustinas 27 dieną VatikaneVoldemaras]].<ref name=santykiai_tarpukariu/> Vis dėlto, pasirašius konkordatą, santykiai toliau buvo šalti dėl naujos vyriausybės religinės politikos, pasižymėjusios kai kurių religinių organizacijų, ypač [[Katalikų Veikimo Centras|Katalikų veikimo centro]], veiklos varžymu. Lietuva nuolat sulaukdavo aštrios kritikos iš nuncijaus [[Rikardas Bartolonis|Rikardo Bartolonio]]. Konfliktai tarp Vatikano pasiuntinio Lietuvoje ir valdžios lėmė pirmojo išsiuntimą iš Lietuvos, paskelbimą ''[[persona non grata]]'' [[1931 m.]] pavasarį.<ref name=santykiai_tarpukariu/> Apaštališkasis nuncijus tebuvo paskirtas [[1940 m.]] vasario mėnesį.
 
Per visą tarpukario laikotarpį Lietuva neturėjo nė vieno kardinolo.
 
=== Santykiai Lietuvos okupacijos metais ===
Nors Lietuva po sovietinės agresijos, [[Justas Paleckis|Paleckio]] marionetinės Lietuvos vyriausybės sprendimu, 1940 m. birželio pabaigoje nutraukėbuvo nutrauktas konkordatas su Vatikanu konkordatą ir uždarėuždaryta nunciatūrąnunciatūra, Lietuvos atstovo vardas nebuvo išbrauktas iš akredituotų prie Šventojo Sosto diplomatinių atstovų sąrašo.<ref>{{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=107}}</ref>
JAV prezidento specialusis atstovas prie Šventojo Sosto Myronas C. Tayloras ataskaitoje prezidentui apie 1942 m. rugsėjo 12–spalio 14 d. apsilankymą Vatikane ir Didžiojoje Britanijoje rašė, jog tuometis Šventojo Sosto valstybės sekretorius išreiškė Šventojo Sosto nuogąstavimus dėl galimos Lietuvos sovietinės reokupacijos, buvo įteiktas buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro [[Stasys Lozoraitis|Stasio Lozoraičio]] laiškas.<ref>{{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=108}}</ref>
 
Vyskupo [[Petras Bučys|Petro Bučio]] ir Lietuvos ministro prie Šventojo Sosto [[Stasys Girdvainis|Stasio Girdvainio]] iniciatyva, [[Vatikano radijas]] 1940 m. lapkričio mėnesį pradėjo transliuoti laidas [[lietuvių kalba]] iš pradžių du kartus, vėliau – keturis kartus per savaitę, kol transliacijos nutrūko [[1941]] m.<ref>{{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=160}}</ref> Transliacijos atnaujintos [[1946]] metaism. transliacijos buvo atnaujintos. Įkūrus pogrindinę [[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką]], jos tekstai taip pat būdavo skaitomi per Vatikano radiją.
 
Popiežiumi išrinkus [[Jonas Paulius II|Joną Paulių II]] iš Vatikano pontifiko pasigirsdavo daugiau kritinių komentarų [[SSRS]] adresu. Istorikai pripažįsta Jono Pauliaus II vaidmenį kovojant su [[Lenkijos Liaudies Respublika|Lenkijos komunistiniu režimu]]<ref>[http://www.veidas.lt/jonas-paulius-ii-%E2%80%93-didysis-zmoniu-popiezius Jonas Paulius II – Didysis žmonių popiežius ([[Veidas (žurnalas)|Veidas]])</ref>, taigi ir su [[TSRS]], kuriai buvo pavaldus režimas. Lenkijoje užgimus [[Solidarumas|Solidarumo]] judėjimui ne kartą reiškė jam palaikymą, o [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|SSRS komunistų partijos]] generaliniam sekretoriui [[Leonidas Brežnevas|Leonidui Brežnevui]] buvo nusiuntęs laišką, kuriame raginama nesikišti į kitų valstybių (Lenkijos) vidaus reikalus. Kardinolo [[Audrys Juozas Bačkis|Audrio Juozo Bačkio]] teigimu, savo 1980 m. kalboje [[UNESCO]] popiežius užsiminė, kad Europoje yra tautų, kurios turi didelį istorinį ir kultūrinį suverenumą, bet neturi politinio, turėdamas omenyje Lenkiją ir Baltijos šalis.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1179612/popiezius-jonas-paulius-ii-lietuvos-uztarejas-kovoje-uz-nepriklausomybe Popiežius Jonas Paulius II: Lietuvos užtarėjas kovoje už nepriklausomybę]</ref>
 
Lietuvoje prasidėjus [[Atgimimas|Atgimimui]] 1988 m. gegužės 29 d. tuometės [[Lietuvos Vyskupųvyskupų Konferencijoskonferencija|Lietuvos vyskupų konferencijos]] pirmininkas [[Vincentas Sladkevičius]] Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu, kuriokuris šiose pareigose išbuvo iki savo mirties [[2000]] m.▼
 
▲Lietuvoje prasidėjus [[Atgimimas|Atgimimui]] 1988 m. gegužės 29 d. tuometės Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas [[Vincentas Sladkevičius]] Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu, kurio pareigose išbuvo iki savo mirties [[2000]] m.
=== Santykiai po 1991 m. ===
[[File:Johannes_Paulus_II_--_1993.jpg|thumb|[[Jonas Paulius II]] laiko šv. Mišias [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]] vizito Lietuvoje metu.]]
Šventasis Sostas atkurtos Lietuvos nepriklausomybę ''de jure'' pripažino [[1991 m.]] [[rugpjūčio 30]] d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. [[rugsėjo 30]] d.
 
[[1993]] m. [[rugsėjo 4]]-[[rugsėjo 8]] dienomis vyko [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|Jono Pauliaus II-ojo vizitas Lietuvoje]]. Tai buvo pirmaspirmasis kartas, kai Lietuvoje lankėsi popiežius. LankėsiPopiežius lankėsi [[Vilnius|Vilniuje]], kur susitiko su šalies vadovais, Lietuvos vyskupais ir kardinolu [[Vincentas Sladkevičius|Vincentu Sladkevičiumi]], Lietuvos kultūros ir mokslo darbuotojais, Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais. AukojoJonas Paulius II aukojo šv. Mišias [[Kauno santaka|Kauno santakoje]], [[Kryžių kalnas|kryžių kalne]], [[Šiluva|Šiluvoje]], meldėsi prie [[Aušros vartai|Aušros vartų]], [[Antakalnio kapinės]]e aplankė Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapus, [[Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione]] susitiko su jaunimu. Pamokslus sakė [[lietuvių kalba|lietuviškai]].<ref>[https://www.bernardinai.lt/2018-09-04-jonas-paulius-ii-lietuvoje-kristus-nori-kad-jus-butumete-laimingi/ Jonas Paulius II Lietuvoje: Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi ([[bernardinai.lt]])]</ref>
 
[[2018 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|2018 m. rugsėjo 22-25 dienomis Lietuvoje]] lankėsi ir [[Popiežius Pranciškus]],. kurVizito metu jis susitiko su prezidente [[Dalia Grybauskaitė|Dalia Grybauskaite]], aplankė Aušros vartus, sustojo prie palaimintojo Kun. Mykolo Sapočkos hospiso, kur laimino sunkiai sergančius ligonius, susitiko su jaunimu [[Katedros aikštė]]je. Antrąją vizito dieną pradėjęs šv. Mišiomis Kauno Santakoje, vėliau [[Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje]] bendravo su kunigais ir vienuoliais. Grįžęs į Vilnių meldėsi buvusio [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] vietoje, tuomet aplankė [[Okupacijų ir laisvės kovų muziejus|Okupacijų ir laisvės kovų muziejų]] buvusiuose KGB rūmuose.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/popieziaus-vizito-statistika-pinigai-dalyviai-savanoriai-ir-obuoliai-jiems-56-1048734?copied Popiežiaus vizito statistika: pinigai, dalyviai, savanoriai ir obuoliai jiems ([[15min.lt]])]</ref>
 
[[2001]] m. kardinolu pakeltas [[Audrys Bačkis]], [[2019]] m. – [[Sigitas Tamkevičius]]. Tokiu būdu Lietuva turi du kardinolus, daugiausiai per visą šalies istoriją.
 
Dauguma Lietuvos vadovų po 1990 m. yra susitikę su popiežiais - [[Vytautas Landsbergis]], [[Algirdas Brazauskas]], [[Valdas Adamkus]], [[Dalia Grybauskaitė]] (septynis kartus<ref>[https://www.bernardinai.lt/2019-07-13-prezidentes-dalios-grybauskaites-susitikimai-su-popieziumi-pranciskumi/ 7 Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimai su popiežiumi Pranciškumi ([[bernadrinai.lt]])]</ref>), [[Gitanas Nausėda]].
 
== Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas ==
=== Pasiuntiniai Lietuvai ===
eilutė 140 ⟶ 142:
 
== Lietuvos ordinų kavalieriai Vatikano piliečiai ==
 
Keturi Vatikano piliečiai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252 Apdovanotų asmenų duomenų bazė], Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]</ref>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ir_Šventojo_Sosto_santykiai"