Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Ne tik tautos, genties ir pan. |
||
Eilutė 1:
'''Tradicija''' ({{lot|traditio}} – perdavimas, pasakojimas) – [[Istorija|istoriškai]] susidarančių ir įsitvirtinančių [[Kultūra|kultūros]] formų perdavimas iš kartos į kartą
Svarbi tradicijų dalis yra [[ritualas|ritualiniai]], [[moralė|doroviniai]] papročiai. Papročiai susiklostė ir per ilgą laiką nusistovėjo iš gerbiamų [[elgesys|poelgių]].<ref name="VLE1">[https://www.vle.lt/straipsnis/paprociai/ ''Papročiai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.</ref> Pirmykštėje visuomenėje papročiai buvo universalūs ir pakankamas individų elgesio normavimo būdas, nes [[bendruomenė]]s solidarumą lėmė materialinės kovos už būvį sąlygos. Pagal papročius buvo tvarkomos visos gyvenimo sritys, o [[moralės norma|moralės normos]] nesiskyrė nuo papročių visumos.
Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystymąsi.
|