Petras Cvirka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė [[Klangiai|Klangiuose]], [[Veliuona|Veliuonos]] valsčiuje, mokėsi [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] ([[1926]]–[[1930]]  m.), [[1931]]–[[1932]]  m. gyveno [[Paryžius|Paryžiuje]]. Dirbo žurnale „Trečiasis frontas“, kurį nuo penktojo numerio finansiškai rėmė pogrindinė Lietuvos komunistų partija (LKP), vėliau bendradarbiavo LKP organizuotame ir finansuotame žurnale „Literatūra“. [[1934]]  m. priimtas į [[Lietuvių rašytojų draugija|Lietuvių rašytojų draugiją]]. Paskelbė tris romanus ("Frank Kruk", "Žemė maitintoja", "Meisteris ir sūnūs"), dvi apsakymų knygas ("Saulėlydis Nykos valsčiuje", "Kasdienės istorijos"), knygų vaikams, turėjusių nemažą pasisekimą.

Po [[Sovietų okupacija Lietuvoje|sovietų okupacijos]] 1940  m. birželio 15 d. rašė [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]], [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]] ir [[Josifas Stalinas|Josifą Staliną]] šlovinančius straipsnius.

Liepos mėnesį įstojo į [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partiją]] ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]. Liepos 14-15 d. Alytaus rinkimų apygardoje buvo išrinktas deputatu, o liepos 21 d.  – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais: [[Liudas Adomauskas|Liudu Adomausku]], [[Mečislovas Gedvilas|Mečiu Gedvilu]], [[Juozas Grigalavičius|Juozu Grigalavičiumi]] ir [[Antanas Venclova|Antanu Venclova]], pasirašė keturias [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje: privačią žemės nuosavybę („Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe“), privatų bankų ir pramonės valdymą („Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija“), valstybinę santvarką („Deklaracija apie valstybės santvarką“) ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į TSRS („Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija“).

[[Lietuvos liaudies seimas|Lietuvos Liaudies Seimo]] Nepaprastojoje sesijoje rugpjūčio 25 d. P. Cvirka balsavo už naujos, sovietinio pavyzdžio, LTSR konstitucijos priėmimą, o jos pagrindu  – [[LTSR]] Liaudies Seimo transformavimą į [[LTSR AT|LTSR Aukščiausiąją Tarybą]]. Buvo vienbalsiai išrinktas vienuolikos asmenų [[LTSR]] Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nariu.  

[[Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas|Antrojo Pasaulinio karo]] metu pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]], gyveno [[Almata|Almatoje]] ir [[Maskva|Maskvoje]], kur rašė trumpus propagandinius apsakymus, juos skaitė 16-os Lietuviškosios divizijos kariams. 1944  m. rugpjūčio mėn. sugrįžo į Lietuvą, kur įsirašė į laikraščio „[[Tarybų Lietuva (dienraštis)|Tarybų Lietuva]]“ partinę įskaitą.

Nuo 1945  m. spalio 29 d. išrinktas [[Lietuvos rašytojų sąjunga|LTSR rašytojų sąjungos]] valdybos pirmininku.

[[Aukščiausioji Taryba|Aukščiausios Tarybos]] Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atšaukti iki 1947  m. rinkimų, kuriuose P. Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.

1947  m. vasario mėn. [[Ukmergė|Ukmergės]] rinkimų apygardoje išrinktas [[LTSR AT|LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu]]. 1947  m. gegužės 2 d. mirė. Palaidotas [[Rasų kapinės|Rasų kapinėse]].